Internetinė reklama, jos privalumai ir trūkumai

Turinys

• Darbo uždaviniai
• Reklama Lietuvoje
• Reklama internete
• Pagrindinės reklamos internete formos
• Interneto svetainė
• Reklaminiai skydeliai
• Paieškos svetainės
• Internetinė reklama
• Nuorodos internete
• Reklama elektroniniu paštu
• Reklama naujienų arba diskusijų grupėse
• Reklama organinės paieškos rezultatuose (SEO paslaugos)
• Reklama vaizdo įrašų platformoje “Youtube”
• Reklamos internete tikslai
• Pagrindiniai reklamos internete privalumai ir trūkumai
• IŠVADOS

Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme reklama apibrėžiama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine – ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą (Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, 2000, p. 2).
Lietuvoje rinkos sąlygomis plėtojasi privatus verslas, didėja konkurencija tarp prekiautojų, gamintojų ir paslaugų teikėjų. Reklama naudojama daugelyje visuomenės veiklos sričių. Ji apima mokslą, meną, ekonomiką, politiką, švietimą, buitines ir intelektualiąsias paslaugas, pramogas, ekologiją, labdarą, religiją, šeimyninius, tarpasmeninius santykius ir kt. Turbūt sunku išvardinti sritis, socialinius sluoksnius, kur neveiktų reklama ar nebūtų naudojamasi jos paslaugomis.[ 1,p. 4]
Šiuo metu Lietuvoje nebekyla reklamos gamybos technologinių problemų. Daugelyje firmų galima atlikti bet kokio sudėtingumo reklaminę užduotį, pvz.: reklama ant oro balionų, labai didelio formato plakatai – tentai, holografiniai atvaizdai ir fotografijos, tūrinių raidžių ir įvairiausių detalių lazerinis pjaustymas iš bet kokios medžiagos, reklama elektroninėse žiniasklaidos priemonėse, internete ir t. t.
Dar niekada moderniosios istorijos amžiuje nė viena sritis nesivystė taip greitai, kaip Internetas – bendravimo ir ryšio priemonė, t.y. pasaulinis kompiuterių tinklas, skirtas kolektyviniam informacijos resursų panaudojimui. Per pastarąjį dešimtmetį Internetas pakeitė daugelį verslo sričių, net, atrodytų, taip menkai susijusių su Internetu, kaip aviacija (pigių skrydžių oro bendrovės bilietus parduoda tik Internete ir jų rinkos dalis auga kiekvienais metais) ar mažmeninė prekyba. [ http://www.kriausia.com/?id=29]
Dabartiniame verslo pasaulyje, kai prekių gamyba ir paslaugų teikimas didėja arba gali didėti sparčiau negu gyventojų perkamoji galia, reklama internete tampa viena efektyviausių būdų pritraukti kuo daugiau vartotojų. Reklama internete padeda tirti ir formuoti rinką. Be to, pasitelkus įvairias reklamos internete formas galima formuoti vartotojų nuomonę, o atsitiktinius vartotojus padaryti nuolatiniais. [http://www.univelas.lt/reklama_internete.html]

Temos aktualumas. Internetas tampa viena iš populiariausių reklamos skleidimo priemonių, ir daugelis reklamos užsakovų, planuodami savo reklamines kampanijas, be kitų reklamos skleidimo šaltinių, pasirenka Internetą.
Darbo objektas– reklama internete.
Darbo tikslas – išanalizuoti pagrindines reklamos Internete formas, nustatyti internetinės reklamos tikslus ir pranašumus ir trūkumus.

Darbo uždaviniai:

• Aptarti reklamos istorijos raidą.
• Aptarti reklamą Internete.
• Išanalizuoti pagrindines reklamos Internete formas bei pateikti jų privalumus ir trūkumus.
• Nustatyti ir aptarti internetinės reklamos tikslus.
• Išanalizuoti reklamos internete pranašumus ir trūkumus.

Darbo metu taikyti metodai:

• mokslinės literatūros analizė;
• periodinių leidinių analizė;
• Internetinės informacijos šaltinių analizė;

 

1. Reklamos istorija

Visi mes gyvename margame reklamos pasaulyje, nesvarbu, norime to ar ne, jaučiame jos poveikį ar ne. Koks reklamos poveikis, ar ji efektyvi, kokia reklama vykusi, o kokia ne, kaip ji veikia vartotojo elgseną, galima tik spėlioti. Todėl reikia išsamiau susipažinti su reklamos turiniu ir pasirinkti kuo efektyvesnes jos sklaidos priemones ir būdus, susipažinti su reklamos procesu ir jos poveikiu vartotojui.[Bronislovas Čereška, 2004 m.,78 p.]
Reklamos istorija – tai žmonijos vystymosi istorija. Reklama – ryškus dabartinės civilizacijos reiškinys. Ji – visur prasiskverbianti, visur esanti. Dėl dabar vykstančių vidinių ekonomikos, kultūros, buities ar socialinio gyvenimo procesų iš dalies kalta praeitis, todėl reikia žinoti tiriamojo objekto ištakas, prigimtį ir raidą. Reklamos užuomazgos siekia priešistorę, tad jos pažinimas yra puikus būdas apžvelgti žmonijos visuomeninę, kultūrinę, dvasinę ir ekonominę raidą. Su reklamos istorija turėtų susipažinti kiekvienas, norintis produktyviai dirbti šiame versle. [Bronislovas Čereška, 2004 m.,78 p.]
Reklama atsirado jau senaisiais amžiais. Archeologai, kasinėdami Viduržemio jūros regione, atrado įvairiausių reklamos apraiškų – renginių ir pasiūlymų skelbimų. [Kotler Ph., Armstrong G., Saunders J., Wong V., 2003 m.] Jau senovės romėnai suprato, kad reklamai išleisti pinigai atsiperka. Tuo metu egzistavo trys pagrindinės reklaminės veiklos formos – prekinis ženklas, iškaba ir miesto šauklys.[ http://lt.wikipedia.org/wiki/Reklamos_istorija]
Viduramžių miestuose oficialūs šaukliai buvo neprastesni už antikos rėksnius. Dar daugiau, kiekvienai prekei būdavo skirti saviti žodžiai ir savita melodija, savita intonacija – savitas žodinis ir muzikinis apipavidalinimas. Viduramžiais šauklių amatas buvo specializuotas. Jų šūkaliojimai būdavo labai išmoningi, patrauklūs, o patys šaukliai išradingi, atkaklūs ir dažnai net agresyvūs siekdami savo tikslų. [Bronislovas Čereška, 2004 m., 19 p.]
Vėlyvaisiais viduramžiais šaukliai jau nebegalėjo patenkinti informacijos skleidimo reikmių. Pradėtos gaminti iškabos, kurios buvo daromos labai įvairios. Jos sutekdavo namui išskirtinį pavadinimą ir atstojo reklamos priemonę, nurodančią, kas tame name gaminama ir ką galima nusipirkti. [Bronislovas Čereška, 2004 m., 19 p.]
Esminiai reklamos pasikeitimai prasidėjo XV a. viduryje, kai 1440 m. vokiečių spaustuvininkas Johanas Gutenbergas išrado spausdinimo mašiną. Tai buvo ypatingas įvykis žmonijos raštijos, kartu ir reklamos raidos istorijoje.[Bronislovas Čereška, 2004 m., 20 p.]
Po viduramžių prasidėjo Naujieji laikai. Jie susiję su kapitalistinio gamybos būdo atsiradimu ir paplitimu. Pradžią kapitalistiniams santykiams davė gamybinių jėgų šuolis nuo manufaktūros, pagrįstos rankų darbu, prie fabrikinės gamybos, pagrįstos mašinine technika. [Bronislovas Čereška, 2004 m., 21 p.]
Vystantis pramoninei gamybai vis sparčiau formavosi prekių rinkos ir stiprėjo gamintojų konkurencija. Prekių gamintojai intensyviau pradėjo įsitvirtinti rinkose ir propaguoti savo gaminius. Reklama pasidarė nepaprastai svarbi. Ne veltui sakoma, kad reklama – kapitalizmo kūdikis. Kapitalistiniai santykiai ją išmaitino, išugdė ir ji tapo specifiniu šiuolaikinės epochos reiškiniu. [Bronislovas Čereška, 2004 m., 21 p.]
Terminas reklamai įvardyti anglų kalba pradėtas vartoti apie 1655 metus. Knygų leidėjai paskutiniuose knygų puslapiuose arba atskirame lapelyje skelbdavo apie naujų knygų leidimą. [Bronislovas Čereška, 2004 m., 21-22 p.]
Didelės reklamos skleidimo galimybės atsivėrė pradėjus naudoti elektros energiją pramonėje ir buityje. Viena pirmųjų bendro naudojimo elektrinių buvo pastatyta Niujorke 1882 metais. Išmokus perduoti elektros energiją dideliais atstumais, elektrinių statybos ėmė sparčiai plėstis. Lietuvoje pirmosios elektrinės pastatytos Rietave – 1892 m., Kaune – 1898 m., Vilniuje – 1903 metais. [Bronislovas Čereška, 2004 m., 25 p.]
1878 m. JAV įrengta pirmoji pasaulyje telefono stotis. Pirmoji stotis Lietuvoje pradėjo veikti Vilniuje – 1896 m., Kaune – 1903 metais. Per šimtą metų telefono ryšys smarkiai ištobulėjo. XX a. pabaigoje paplito mobilieji (bevielei) telefonų tinklai, jungiantys ne tik garsą, vaizdą, bet ir kompiuterinę įrangą. Telefonija labai palčiai paplito reklamos versle. [Bronislovas Čereška, 2004 m., 26 p.]
Pirmasis radijo siųstuvas buvo sukonstruotas rusų mokslininko A. Popovo 1895 metais. Lietuvoje reguliarias radijo laidas pradėjo transliuoti Kauno radijo stotis 1926 m. birželio 12 dieną. Beveik nuo pirmųjų reguliarių radijo transliacijos laidų radijas reklamai skleisti naudojamas iki dabar. [Bronislovas Čereška, 2004 m., 26 p.]
Galimybė perduoti vaizdą per nuotolį buvo pagrįsta dar XIX a. pabaigoje, bet televizijos transliacijos elektronine sistema pradėtos Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje 1936 metais. Televizija nuo pat pirmųjų gyvavimo dienų labai greitai išpopuliarėjo. Tarp visų reklamos skleidimo priemonių ji tvirtai ir, matyt, ilgam užėmė vieną pirmaujančių vietų. [Bronislovas Čereška, 2004 m., 26 p.]
Pagaliau XX a. antroje pusėje sukurta kompiuterinė technika, kuri galingai įsiveržė į žmonių buitį ir verslą. XX a. paskutiniame dešimtmetyje JAV padovanojo žmonijai internetą – kompiuterinį voratinklį, su kuriuo prasidėjo naujas reklamos kokybinio išsivystymo šuolis, panaikinęs bet kokias valstybinių sienų užkardas reklamai sklisti ir sudaręs naujas galimybes jai tobulėti. [Bronislovas Čereška, 2004 m., 26 p.]
Visos šios naujovės turtina reklamos verslą, plečia jo priemonių arsenalą, leidžia įvairiau, labiau įtikinamai ir greičiau informuoti apie siūlomas rinkoje prekes, paslaugas ir idėjas. [Bronislovas Čereška, 2004 m., 26 p.]

1.1. Reklama Lietuvoje

Pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais reklama atkuto ir ėmė plėtotis labai intensyviai. Šalia padorios ir būtinos reklamos bei informacijos, buvo labai daug nevaržomos, klaidinančios ir net nusikalstamos reklamos. Iš to meto galima parinkti daugybę tokių reklamos ,,perliukų“, kurių mirgėjo žiniasklaidoje, lauko ir kitose skleidimo priemonėse. Nepatyrę žmonės patikliai užkibdavo ant melagingos reklamos. Ištroškę laisvo žodžio, geresnio gyvenimo, būdami labai patiklūs, daugelio pokomunistinių šalių, tarp jų ir Lietuvos gyventojai atsidūrė laukinio kapitalizmo spąstuose. Nemažai žmonių susiviliojo patrauklia, bet iš esmės klaidinančia labai užslėpta ,,įtikinamu“ tekstu maskuota reklama, propaguojančia visas ligas gydančius gydytojus, ekstrasensus, būrėjas, lengvą darbą ir nuostabias sąlygas (ypač merginoms) užsienyje, pasakiškas palūkanas, investuojant pinigus į siūlomą verslą arba padedant indėlius į ,,komercinį“ banką, kuris niekur oficialiai nebuvo registruotas, nuostabias perspektyvas investavus savo santaupas į nekilnojamojo turto holdingo kompanijas, skalbimo priemones, be vargo valančias dėmes ir purvus, ir daug kitų ,,stebuklingų“ dalykų siūlė reklamos davėjai ir skleidėjai. [Bronislovas Čereška, 2004 m., 32-33 p. ]
Bet vartotojai greitai pradėjo atsijoti skleidžiamą informaciją. Atsirinkti tai, kas jiems reikalinga, jau karštligiškai nebepuolė į skleidžiamas reklamos viliones ir dėl patirtos apgaulės pradėjo kritiškai vertinti reklaminius skelbimus, kartais nepatikėdami net labai vertinga, teisinga ir svarbia informacija. Bet tų neigiamybių nereikėtų taikyti visai reklamai. Tai buvo tik nemalonios išimtys, palyginti su visa teigiama reklama.[Bronislovas Čereška, 2004 m., 33 p.]
Lietuvoje reklama per trumpą laiką nuėjo tokią pat evoliuciją kaip ir Vakaruose, nes ji jau rėmėsi tų šalių patirtimi. Kad rastų savo vietą rinkoje, užsitikrintų vartotojų palankumą, įmonės suskato reklamuotis. Bet jos kelias nebuvo lengvas. Iš pradžių tai buvo labai panašu į 1930 – 1940 m. Vakarų reklamą. Tai lėmė žemas technikos lygis. Per palyginti trumpą laiką šalyje susikūrė reklamos verslas. Pradėjo steigtis reklamos agentūros, atsirado daug vietos reklamai žiniasklaidoje, nes tai tapo pagrindiniu jų pragyvenimo šaltiniu. Sparčiai plėtojasi internetinė reklama. Dabar ir techninėmis priemonėmis, ir turiniu Lietuvos reklama mažai skiriasi nuo pažangių Vakarų Europos šalių ir JAV reklamos. Bet dar daug ką reikia padaryti, kad ji taptu efektyvesnė ir patrauklesnė. [Bronislovas Čereška, 2004 m., 33 p.]

Reklama internete

Lietuvoje Internetu naudojasi >30% Lietuvos gyventojų nuo 15 – 74 metų amžiaus (pagal 2005 m. statistiką). Interneto augimo tempai ir galimybės priverčia keistis visą visuomenę, tuo pačiu ir verslo pasaulį. Įsivaizdavimui, kokios yra Interneto vartotojų rinkos perspektyvos, paminėsime, jog 2010 metais Internetu Lietuvoje naudosis apie 65% gyventojų (JAV Internetu šiuo metu naudojasi 60% gyventojų).

Internetas darosi neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi. Internetas padeda mums bendrauti, padeda semtis žinių, susirasti ar perteikti reikiamą informaciją. Reklama internete taip pat užima vis svarbesnę poziciją kitų reklamos rūšių tarpe, o kai kuriais aspektais yra netgi nepakeičiama reklamos rūšimi.[ http://reklama.infotakas.lt/]
Reklama Internete – tai naujausia, vis dar nestandartine laikoma marketingo Internete priemonė. Sparčiai plėtojantis Interneto technologijoms bei didėjant Interneto vartotojų skaičiui, šio tipo reklama įgauna vis didesnį pagreitį ir kasmet užima vis didesnę tradicinės reklamos rinkos dalį (I.Stasiūnienė, 2004). [http://www.kriause.com/?id=29]
Internetas, kaip ir televizija bei radijas, taip pat plačiai naudojamas kaip reklamos pateikimo terpė. Daugeliu ypatybių, o ypač santykinai nedidele kaina, galimybe pasiekti konkretų vartotoją, įvairiais techniniais privalumais, internetas pranoksta kitas ryšio su visuomene priemones. Palyginti su kitais reklamos kanalais (spaudoje ar televizijoje), reklama internete yra nebrangi. Reklamos internete plėtrą vis dar riboja tai, kad būtina turėti kompiuterį ir ryšį su internetu. Nepaisant to reklamos rinka bei komercinė veikla internete sparčiai progresuoja. [Rimantas Gatautis, 2004 m., 122 p.]
Internetas dažnai apibūdinamas kaip sparčiai besiplėtojanti reklamos priemonė ir moderniausias komunikacijos kanalas. Kad reklama kompiuterių tinkle būtų sėkminga, turi būti integruota visa reklaminės kompanijos dalis. Didžiuliame informacijos sraute konkreti reklama gali ,,pradingti“ ir nebūti efektyvi. Tačiau šiuolaikinės informacijos technologijos leidžia gana tiksliai nukreipti norimą reklamą norimai vartotojų auditorijai. Tam turi būti sutelkta ir visa kompleksinė reklama. Jei visa reklaminė kampanija bus tikslinga, gerai suplanuota, orientuota reikiamam vartotojui, kompiuterinė jos versija taip pat bus efektyvi. [Bronislovas Čereška, 2004 m., 186-187 p.]
Reklamą internete galima vertinti keturiais aspektais: ekonominiu, socialiniu, komunikaciniu ir psichologiniu. Kurio nors vieno išskirti negalima, nes visi aspektai internetinėje reklamoje yra svarbūs. [Bronislovas Čereška, 2004 m., 187 p.]
Internetinė reklama – sudėtingas informacijos perdavimo elektronika komunikacinis procesas, formuojantis vartotojo sąmonėje tvirtą psichologinę būseną, kad pasiektų ekonominius, kultūrinius, socialinius ir kitus tikslus. [Bronislovas Čereška, 2004 m., 187 p.]
Mikromarketingas internete yra nuolatinis procesas, tačiau nemažai įmonių jį pradėjusios užleidžia ir nebevykdo. Jos apsiriboja tik interneto svetainės sukūrimu, registravimu viename ar keliuose paieškos serveriuose. Tokiu būdu investicijos į internetinę reklamą atneša nedidelę naudą, arba jos iš viso neduoda. Pardavimų internetinio mikromarketingo metu turi būti nuolat ieškoma optimalesnių informacijos pateikimo variantų, turi būti bandomi įvairūs tekstinės ir skydelių reklamos variantai, vykdomos nedidelės reklamos kampanijos specializuotose svetainėse, stebima interneto svetainės pozicija paieškos serveriuose, svetainės ar konkrečių puslapių lankomumas, lankytojų elgesys bei jo kaita. Turi būti pasirūpinta, kad potencialūs klientai rastų nuorodas į interneto svetainę paieškos serveriuose, kataloguose, klasifikuotuose skelbimuose. Taip pat yra tikslinga nuorodas, vaizdinę ar tekstinę reklamą patalpinti specializuotose interneto svetainėse, glaudžiai susijusiose su reklamuojamomis paslaugomis ar prekėmis.
Reklamos gimimu internete laikoma 1994 m. spalio mėn. tinklalapyje www.hotwired.com pasirodžiusi ,,AT&T“ reklama.[Deividas Talijūnas, 2004 m., 30 p.]
2003 metais Norvegijoje išlaidos reklamai internete sudarė beveik 4 proc. visų reklamai žiniasklaidoje skirtų lėšų, Švedijoje internetui skiriama daugiau kaip 5 proc. viso reklamos žiniasklaidoje biudžeto. Teigiama, kad internete reklamos apimtys auga sparčiausiai. ,,TNS Gallup“ vertinimu, 2003 m. interneto reklamos rinka sudarė 3,7 mln. Litų, o per aštuonis 2004 metų mėnesius, ,,Adnet“ duomenimis jau buvo nupirkta reklamos už 3,08 mln. Litų. Tikimasi, kad 2004 metais šios rinkos dydis viršys 5 mln. Litų. Renginyje, kuris vadinosi ,,Efektyvi reklama internete“, pasakota, kad esama atvejų, kai tyrimais nustatyta, jog beveik 50 proc. vartotojų įsigijo pirkinius padedami reklamos, kurią jie gavo elektroniniu paštu – vadinamą ,,naujienlaiškį“.   [Dalius Kaminskas, 2005 m., 26-27 p.]
Dalies reklamos biudžeto perkėlimas į internetą didina „daugiakanalės“ reklaminės kampanijos efektyvumą. IAB asociacija atliko tyrimą „MacDonald‘s“ reklaminės kampanijos pavyzdžiu ir nustatė, kad optimali reklamos išlaidų interneto dalis sudaro 10-15 procentų. Pavyzdžiui, „MacDonald‘s“ padidinus išlaidų dalį internetui nuo 1 iki 13 procentų, jo prekinio ženklo atpažįstamumas išaugo 8 procentais. [http://www.kriause.com/?id=76]
Internetas, kaip nė viena kita reklamos terpė, leidžia operatyviai gauti labai tikslius duomenis apie reklamą: jos parodymų, paspaudimų skaičių, kiek laiko lankytojas praleido mūsų puslapyje. Tačiau neretai šių duomenų analizei skiriama per mažai dėmesio. Gal todėl, kad reklama internete paprastai sudaro nedidelę dalį visų investicijų į reklamą. Racionaliausia reklamos internete planavimą ir efektyvumo analizę patikėti specialistams. [http://www.ism.lt/vid.php3?mid=77&lang=lt&tid=32]

2.1. Pagrindinės reklamos internete formos

Pastaraisiais metais visame pasaulyje ir Lietuvoje, naujos reklamos formos, pasižyminčios gausiu spektru Internete, sąlygojo spartų reklamos populiarėjimą. Kadangi atsiranda vis naujų informacinių technologijų, tai šios reklamos formos nėra pastovios, jos ištisai kinta. Pasak B.Čereškos, beveik visų internete naudojamų priemonių tikslas yra nukreipti internautus į pagrindinę reklamuojamą interneto svetainę, kurioje jis gali rasti visą jį dominančią informaciją [Bronislovas Čereška, 2004m.,190psl.].
Pagrindinės reklamos internete formos yra tokios:

• Reklama interneto svetainėse;
• Reklaminiai skydeliai;
• Reklama paieškos svetainėse;
• Nuorodos;
• Reklama naujienų arba diskusijų grupėse;
• Reklama elektroniniu paštu.
  

2.1. Interneto svetainė

Pasak A.Pajuodžio, interneto svetainė – tai informacijos blokų ir priemonių rinkinys, kurio tikslas supažindinti potencialų pirkėją su įmone, jos prekėmis bei paslaugomis, sudaryti galimybę pirkėjui ir įmonei tiesiogiai bendrauti. [Arvydas Pajuodis, 2005m., 332psl.]
Tai ko gero vienas iš pagrindinių būdų reklamuotis internete. Kaip teigia R.Gatautas, kad ir pati interneto svetainė gali būti reklamos priemonė, nes ji gali ir informuoti, ir įtikinti, ir priminti vartotojams apie įmonę ar jos prekes. Kaip bebūtų, įmonės svetainė neturi būti vertinama tik kaip reklamos priemonė, nes už tai, kad jos turinys būtų pateiktas trečiojo asmens valdomoje aplinkoje, pinigai nėra mokami. [Rimantas Gatautas, 2004m., 125psl.
Svetainę sudaro keli vienas su kitu nuorodomis susieti puslapiai. Paprastai ją sudaro tokie struktūriniai elementai: Pagrindinis puslapis, navigacijos sistema, informacija apie įmonę, kainoraštis, registracijos sistema, skyrius partneriams, įmonės naujienos, bendravimo su klientais skyrius, pardavimo skatinimo akcijų skyrius. [Arvydas Pajuodis, 2004m. 332psl.]
Todėl galima teigti, kad internetinė svetainė netik atlieka reklamos funkcijas, bet ir pati yra reklamuojama. Tai priklauso nuo internetinės svetainės funkcijų. Jei tai yra įmonės svetainė, ir ji atlieka bendravimo su klientais funkciją, tai ji bus reklamos priemonė. Tačiau jei į tos įmonės svetainę patalpinama kitos įmonės reklama, tai ji ir bus reklamos nešėja. Tai atspindi 2 paveiksle pateikiama schema.

Interneto svetainės gali atlikti šias reklamines funkcijas:

• Sukelti susidomėjimą;
• Demonstruoti prekes;
• Teikti informaciją;
• Kurti gerą įmonės įvaizdį.

Pastaruoju metu, nuosava interneto svetainė tapo kone privalomu normaliai dirbančios įmonės atributu. V.Krinickio teigimu, dažniausiai ji yra virtualus lankstinukas, pristatantis tiek pačią įmonę tiek jos paslaugas ar produkciją.
Pagrindiniai pasirenkami internetinės svetainės tipai:

• Informacinis puslapis – vizitinė kortelė. Tai statiškas internetinis puslapis, kuriame pateikiama išsami informacija apie įmonę, prekiniai, firminiai ženklai, kontaktai, trumpai aprašoma veiklos specifika.
• Internetinė svetainė – katalogas. Pateikiama išsami informacija apie įmonę, jos paslaugų ar produktų aprašymas, pateikiami įgyvendinti projektai ir kita informacija, kuri skatina vartotoją užsisakyti įmonės produkciją. Puslapių skaičius neribojamas.
• Internetinė svetainė – parduotuvė. Reikalinga išsami informacija apie įmonę ir produkciją, pateikiamos papildomos funkcijos: produkto ar paslaugų užsakymo, apmokėjimo, apskaitos sistemos, kitos funkcijos, susijusios su kliento aptarnavimu ir pardavimais.

Vartotojas į interneto svetainę užsuka dėl įvairiausių priežasčių, priklausomai nuo svetainės paskirties. Todėl svetainės kūrėjai turi sukurti labai patrauklų pirmąjį puslapį, kad ir atsitiktinis lankytojas, užklydęs į ją, kuo ilgiau užsibūtų ir panaršytų po kitus tos svetainės puslapius ir pamatytų ne vien tik dalykinę informaciją, bet ir reklamą. [Bronislovas Čereška, 2004m., 191psl.]
Interneto svetainės dizainas turi būti kruopščiai apgalvojamas: jos bendras vaizdas, turinys, struktūra, savybės, grafikos dydis bei techniniai parametrai. Interneto svetainės dizainas turi būti patrauklus, o joje pateikta informacija naudinga ir pastoviai atnaujinama, kad neatsibostų nuolatiniams vartotojams. Vienas iš svarbiausių svetainės aspektų – jos lankomumas. Tam, kad interneto svetainė būtų lankoma pirmiausia reikėtų:

• Registruoti internetinę svetainę paieškos sistemose bei terminiuose kataloguose;
• Įtrauktų nuorodas į pasaulinio tinklo katalogus;
• Publikuoti “Geltonuosiuose puslapiuose”;
• Įdėti nuorodas į savo puslapį kitose interneto svetainėse;
• Skelbti savo internetinės svetainės adresą visuose savo reklamose, laiškuose ir pan.

Turėti svetainę internete – kiekvieno verslininko prestižas ir būtinybė. Bet pirma reikia ją sukurti. Todėl kuriant svetainę būtina pasitelkti specialistus: programuotojus, dizaino specialistus, reklamos meno ir mokslo žinovus. Medžiagą atrinkti ir pateikti turi įmonės vadybininkai, prieš tai suderinę tai su administracija. Ji turi būti nekonfidenciali, vieša, nedviprasmiška ir t.t. [Rimantas Gatautas. 2004m., 126psl.]
Dažniausios klaidos:

• Reklamines svetaines kuria tik programuotojai, be dizainerių ir reklamos specialistų pagalbos;
• Sukurtos svetainės niekur nereklamuojamos, todėl jų niekas nelanko;
• Svetainės laiku neatnaujinamos ir teikia pasenusią, netikslią informaciją.

Interneto svetainės reklamavimo būdus galima skirstyti į dvi grupes:

• Reklama už interneto ribų (off-line);
• Reklama internete (on-line).

Daugumos reklamos internete formų tikslas nukreipti lankytoją į pagrindinę reklamuojamą interneto svetainę, kurioje nurodoma kuo daugiau informacijos.

2.1.2. Reklaminiai skydeliai

Šis reklamos internete įrankis yra ryškiausiai matomos, populiariausias ir ko gero efektyviausias. Jis gali būti naudojamas kiekviename tinklalapyje, kuomet vartotojas yra išsipirkęs reklaminį plotą. Pagal nuorodą lankytojas gali patekti į įmonės svetainę, į asmeninius interneto puslapius ar kitus platesnės informacijos šaltinius.
2001 metais informaciniame pasaulyje į reklaminius skydelius Interneto puslapiuose buvo žvelgiama kaip į nevykusį ir daug pardavimų sužlugdžiusį dalyką. Reklaminiai skydeliai, pasak A.Zemdliauskaitės, buvo mažiausiai efektyvus būdas siekiant pritraukti pirkėjus internete. Jie buvo daug mažiau veiksmingi nei elektroniniu paštu gaunama ar matoma per televiziją ir laikraščius reklama.
Šalyse, kuriose internetas dar nėra labai paplitęs, reklaminių skydelių efektyvumas yra gerokai didesnis. Tokį reiškinį galima lengvai paaiškinti. Žengiant pirmuosius žingsnius internete, viskas yra įdomu, todėl vartotojai dažnai spaudinėja įvairius reklaminius skydelius. Tačiau tai trunka neilgai. Lietuvoje reklaminių skydelių efektyvumas dar yra gana didelis. Todėl galvojama, kad tie interneto tinklalapiai, kurie pajamas gauna vien tik iš reklamos, gyvens sunkiai. Internete, kaip niekur kitur, negailestingai veikia dėsnis “nugalėtojas pasiima viską”. Tie, kurie pirmieji sugebėjo išsikovoti lyderio pozicijas, laimi ir pasiima didžiąją dalį, kitiems lieka tik trupiniai.
Kad ir kaip būtų keista, ekspertų nuomone, reklama internete buvo veiksmingas būdas siūlyti savo prekes ar paslaugas. Tiesiog, problema slypėjo pačiuose reklaminiuose skydeliuose: jie buvo ne itin įdomūs, be to, interneto vartotojai sugaišdavo labai daug laiko, kuomet, paspaudus pelės klavišą ant tokio skydelio, sulaukdavo kol atsidarys atskiras reklaminis langas.
Pasak R.Gatauto, kai kuriuose svetainėse baneriai užima didžiausią reklamos plotą. Jie panašūs į reklaminius skelbimus laikraščiuose ir žurnaluose, tik internete į tuos kelis kvadratinius centimetrus dar galima “sudėti” vaizdą ir garsą. [Rimantas Gatautas, 2004m., 128psl.]
Reklaminiai skydeliai – tai nedidelės apimties paveikslėliai, kuriuose informacija yra ribojama. Jų tikslas patraukti lankytojų dėmesį ir nukreipti juos į informacijos šaltinius.
Skydeliai dažniausiai būna stačiakampiai, jų dydis matuojamas pikseliais. Yra nustatyti tarptautiniai skydelių dydžių standartai, pradedant nuo 88×31 iki 468×60 pikselių. Internete naudojami standartinių dydžių skydeliai ir reklamos kūrėjai gali skirti visą dėmesį juos pritaikyti įvairioms svetainėms ir įvairiems reklamos tikslams. Reklamos skydeliais sėkmė labai priklauso nuo skydelio rūšies, dydžio, patrauklaus dizaino ir tinkamai parinktos vietos puslapyje. [Bronislovas Čereška, 2004m.,192psl.]
Pastaraisiais metais ypač populiarūs darosi gerokai didesnio formato reklaminiai skydeliai. Jų formatai siekia 728 x 90, 750 x 100, 300 x 250 ir pan.
Reklaminio skydelio reklama laikoma greičiausiu metodu, kad reklamuojama svetainė būtų pastebėta. Taip pat, tai yra brangiausia reklamos internete forma, tačiau ne visada gali duoti tokį rezultatą kokio tikėtasi.
Reklaminio skydelio forma internete bus naudinga, jei:

• Nebus įkyri ir negadins svetainės vaizdo: t.y. nebus labai ryškios bei ryškios nederančios spalvos ir greita jų kaita, dažnas viso skydelio mirksėjimas, kuris erzina interneto lankytojus;
• Bus informatyvi ir aiškiai priskirta firmai, kuri reklamuojasi;
• Suteiks galimybę susipažinti su reklamuojama preke ar paslauga plačiau, nepaliekant tinklapio, kuriame reklama yra įdėta.

Reklaminiai skydeliai yra interaktyvūs, kiekvienas paspaudimas nuveda vis į kitą svetainę. Dažniausiai baneriai tiesiogiai siejasi su reklamuotojo svetaine internete.
Reklamos baneriais tikslai:

• Priversti lankytoją paspausti banerį ir taip priversti nuvesti jį į reklamuotojo svetainę;
• Kartojimu kurti arba stiprinti prekės ženklo įvaizdį.

Yra kelios reklaminės skydelių rūšys.
Paprasti. Tai nejudantys įvairių dydžių paveiksliukai, kuriuose pateikiama paprasta, bet būtina informacija. Jie skirti privilioti lankytoją į tam tikrą svetainę, kur jis gali rasti jam reikiamos informacijos. Dabar tokių skydelių kiekis santykinai mažėja. [Bronislovas Čereška, 2004m., 192psl.]
Animaciniai. Kai banerį sudaro keli skirtingi paveikslėliai, sudėlioti tam tikra seka, siekiant patraukti dėmesį ir priversti lankytoją paspausti banerį. Judėjimas statiškame puslapyje pritraukia dėmesį. Dabar dauguma banerių yra judantys. Animacija kuriama iš GIF arba JPG formato bylų, kuriuose keli skirtingi paveikslėliai, su ne užlaikymais keičiantys vienas kitą. [Rimantas Gatautas, 2004m., 127psl.]
Interaktyvūs. Tokie baneriai, kurie be tiesioginės reklamos funkcijų, suteikia ir tam tikras reklamos paslaugas. Pavyzdžiui, pasirenkant keliones, parodo racionaliausią maršrutą, pigiausią bilietą; perkant automobilį, padeda išsirinkti pagal kainą, dizainą, kitus eksploatacinius parametrus ir t.t.. Interaktyvių skydelių yra įvairiausių rūšių. [Bronislovas Čereška, 2004m., 192psl.]
“Iššokanti” reklama.Tai langai kurie atsidaro po naršyklę interneto vartotojui užėjus į jo mėgstamą tinklalapį, jam jo net nepastebint atskirame lange užsikrauna gana didelio formato reklama. Uždarius naršyklės langą, reklama atsiranda tiesiai prieš akis. Ši reklamos forma gali būti panaudota apklausoms atlikti, akcijų dalyviams registruoti, anketų duomenų surinkimui ir panašiai. Tinkamoje vietoje ir kūrybiškai panaudojus, gali duoti puikių rezultatų. Ypač tinka reklamos kompanijoms kurių tikslas – kuo didesnis lankytojų srautas užsakovo tinklapyje.
“Įterpianti” reklama. Ji dažniausiai siejama su mikro svetaine. Tokia reklama paspaudus banerį lankytoją nuveda ne į kitos organizacijos svetainę, bet į tos pačios svetainės kitą puslapį. [Rimantas Gatautas, 2004m., 128psl.]
Reklaminiai puslapiai. Tai pilnaekranė animuota iki 10 sekundžių trukmės užsklanda, kurią jau galima lyginti su televizine reklama. Kaip rodo tyrimai, atlikti JAV, tokia reklama mažiau erzina vartotojus negu “iššokantys” langai ar kitos agresyvios reklamos Internete formos. Taip yra dėl to, kad animuota reklama žymiai patrauklesnė nei statinė ir svarbiausia, kad po nustatyto laiko (5-10 sek.) reklama pati išsijungia. Paprastai tokia reklama demonstruojama ribojant kontaktų su ja dažnį – tai leidžia ne tik planuoti pasiekiamos auditorijos dydį bei kontaktų dažnį, bet ir vartotojus erzina mažiau. Šiame puslapyje atsiveria galimybės pateikti ypatingai plačią informaciją ir neabejotinai atkreipti lankytojų dėmesį.
Reklaminiai skydeliai gali būti įdedami keliais būdais:

• Kitų įmonių tinklalapiuose (svetainėse) ir reklamuojantys tam tikrą interneto svetainę (ir pačią įmonę), turintys tikslą pritraukti kuo daugiau lankytojų.
• Savo ar kitų įmonių tinklalapiuose reklamuojantys konkrečią paslaugą ar prekę. Jie gali būti statiški ir dinamiški, keičiantis net piešinėlio turinį. [Bronislovas Čereška, 2004m., 192psl.]

Svarbiausias reklamos baneriuose tikslas – kad banerius pamatytų potencialūs vartotojai. Todėl baneriai dažniausiai dedami į specialių pomėgių svetaines, susijusias su tiksline rinka, populiariausias svetainėse arba svarbiausias paieškos svetaines. Renkantis vietą baneriams dažniausiai lemia kaina. Baneriai dažniausiai dedami į:

• Paieškos svetaines (search angines);
• Tikslines – specifines svetaines;
• Remiamas svetaines.

Baneriai paieškos svetainėse. Paieškos svetainių yra įvairiausių, bet visoms joms yra bendros didžiulės informacijos ieškančių lankytojų auditorijos. Dėdami reklamą baneriuose į pagrindinį paieškos svetainių puslapį reklamuotojai gali pasiekti didelę, bet absoliučiai nediferencijuotą auditoriją. Tai primena reklamą televizijoje: pasiekiama didelė, bet ne specifinė auditorija. [Rimantas Gatautas, 2004m., 128psl.]
Tikslinės – specifinės svetainės. Šiai kategorijai priklauso daugybė interneto svetainių. Specialių pomėgių žurnalai internete labai populiarūs, todėl būtent čia dažnai dedama reklama baneriuose. Svetainių pobūdis gali būti labai įvairus – gyvenimo būdas, kompiuteriai, mokslas, pramogos ir kt. [Rimantas Gatautas, 2004m., 128psl.]
Rėmimas. Tai dviejų ar daugiau įmonių, turinčių panašių interesų, apsikeitimas baneriais. Tai savo svetainėse galėtų daryti, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų arba tabako gaminių pardavėjai. [Rimantas Gatautas, 2004m., 128psl.]
Reklaminis skydelis siūlantis paskatinimą, ką nors nemokamai, kviečiantis veikti, animacinis, “neišsikvepiantis”, susietas su konkrečiu puslapiu, reklamuojantis aiškią prekę, patalpintas vartotojo dėmesį atkreipiančioje interneto svetainės dalyje – tai toks skydelis, kuris turi visus veiksnius darančius jį efektyviu.

 Reklaminių skydelių pagrindiniai veiksniai, bei jų apibūdinimas
3. lentelė

Veiksniai	Veiksnių apibūdinimas
Pasiūlyti paskatinimą	Reklaminius skydelius, skelbiančius ypatingus pasiūlymus (prizus ir nuolaidas), gali paspausti daugiau nei 10 procentų lankytojų.
Pasiūlyti ką nors nemokamai	Žodis “nemokamai”, reklaminiame skydelyje, gali sugundyti vartotoją jį paspausti. Tai turi būti daroma iš tiesų turint ką nors pasiūlyti nemokamai (prekę, informaciją ar pan.).
Kvietimas veikti	Reklaminiai skydeliai su žodžiais “paspausk čia”, “paspausk dabar” ar pan. sulaukia didesnio pasisekimo. Efektyviausia, jei užrašyta didelėmis, ryškiomis, mirksinčiomis raidėmis.
Animaciniai reklaminiai skydeliai	Jie bus pastebimi labiau nei statiški. Reklaminis skydelis neprivalo būti visiškai animacinis, pakanka 3-5 pakartojimų.
Neleisti reklaminiam skydeliui “išsikvėpti”	Reklaminis skydelis turi būti pastoviai atnaujinamas, net jei reklamuojama ta pati prekė. Prieš pradedant reklamos reklaminiais skydeliais kompaniją reikėtų sukurti kelis tokios reklamos variantus ir juos kaitalioti, tuomet reklama ne taip greitai atsibos.
Reklaminį skydelį susieti su atitinkamu puslapiu	Susiejus reklaminį skydelį su pagrindiniu puslapiu, vartotojas priverčiamas pats ieškotis reklamuojamos prekės.
Reklamuojamos prekės aiškumas	Nepakankama ar klaidinanti informacija apie reklamuojamą prekę reklaminiame skydelyje, gali jį paspaudusį vartotoją nuvilti ir nubaidyti.
Reklaminio skydelio dydis (talpumas)	Reklaminio skydelio dydis turėtų būti 3-5 KB, daugiausia – 7 KB. Toks dydis idealiai tinka įgyvendinti kūrybinis tikslus. Didesnis kaip 10 KB reklaminis skydelis ilgiau atsiverčia.
Reklaminio skydelio vieta puslapyje	Reklaminis skydelis dažniau paspaudžiamas puslapio viršuje, o ne apačioje.

Skydelis turėtų būti spalvotas, įdomaus dizaino, mobilus, kad lankytojai atkreiptų dėmesį. Jis turėtų būti susietas su svetainės puslapiu, kad internautui nereikėtų blaškytis. Skydelio talpumas rekomenduojamas 3 – 7 KB, nes didesnis ilgiau atsidarinėja ir internautai ne visada to sulaukia.
Reklaminių skydelių pagrindiniai privalumai bei trūkumai
4. lentelė

Privalumai	Trūkumai
Leidžia veikti globaliai; Leidžia greitai pereiti į reklamuojamo objekto svetainę; Leidžia pasiekti tikslinę auditoriją; Informuoja apie įmonės ar prekės svetainės būvimą; Nedidelės sukūrimo išlaidos; Nedidelės patalpinimo svetainėje išlaidos.	Nevienodi techniniai reikalavimai skirtingose svetainėse; Greitai “išsikvepia”, todėl reikia dažnai atnaujinti; Nepakankama ar klaidinanti informacija gali nuvilti vartotojus; Su atitinkama svetaine nesusietas reklaminis skydelis priverčia lankytoją klaidžioti.

Šaltinis: [ Rimantas Gatautas, 2004m., 133psl.]

2.1.3. Paieškos svetainės

Paieškos svetainių yra įvairių. Paieškos svetainėmis naudojasi visas pasaulis, todėl jų lankytojų auditorija ypač plati. Jų paskirtis viena – aptarnauti didžiulę internautų auditoriją, ieškančią įvairiausios informacijos. Internete egzistuoja įvairios paieškos programos, kai, surinkęs dominančios temos pavadinimą ar su ja susijusį rakto žodį vartotojas nemokamai gali gauti jam reikalingos informacijos šaltinių internetinius adresus. Lietuvoje yra labai populiarios paieškos sistemos www.google.com, www.one.lt ir kt. Jų yra šimtai. Šių puslapių lankomumas yra labai didelis, daugiau kaip keli tūkstančiai atvertimų per valandą, ir gana pastovus. Tai rodo, kokį susidomėjimą ir kokį poveikį internautams turi internetu teikiama informacija. [Bronislovas Čereška, 2004m., 193psl.]

Internetinė reklama

Ieškodami informacijos dauguma interneto vartotojų naudojasi paieškos svetainėmis. Todėl norint, kad įmonės interneto svetainė nepasimestų tarp daugybės kitų, būtinai reikia užregistruoti ją svarbiausiose paieškos svetainėse ir stengtis gauti aukščiausią įvertinimą. Gauti aukštą įvertinimą – tai labai sunkus ir daugybės gebėjimų reikalaujantis darbas. Reikia gero specialisto, kuris puikiai išmanytų metodiką, kuria remiantis paieškos svetainės vertina kitas svetaines. [Rimantas Gatautas, 2004m., 133psl.]
Būti lyginamam su kitais rinkos dalyviais ir užimti poziciją tarp pirmųjų paieškos sistemos pateiktų rezultatų yra visiškai įmanoma (S.Jeriomenko, 2005). Tačiau yra keletas kliūčių, kurios tai apsunkina:

• Svetainė turi būti priregistruota kiekvienoje svarbiausioje paieškos svetainėje, o potencialių paieškos svetainių, kuriuose gali ieškoti vartotojas, yra šimtai;
• Kiekviena paieškos svetainė naudoja skirtingus kriterijus tvarkant rezultatų sąrašus;
• Registracijai naudojami metodai ir sąrašų sudarymo procedūros laikui bėgant keičiasi, todėl kartoti registraciją paieškos svetainėse gali reikėti labai dažnai;
• Yra daugybė Interneto svetainių ir jų puslapių, kuriuos indeksuoja paieškos svetainė.  Todėl Interneto specialistas turi konkuruoti su daugiau kaip 150 milijonų Interneto puslapių.

Kai kurios paieškos svetainės pasitelkia programas – robotus. Bet jie veikia gana lėtai ir ne visas svetaines apima. Be to, ne visos paieškos svetainės sudarytos tobulai, daug informacijos jose neužregistruota, todėl internautai dar susiduria su informacijos paieškos sunkumais. Bet viskas tobulėja, ateityje ir paieškos svetainėse skelbiama informacija bus prieinama lengviau ir patogiau. Svarbu, kad visose paieškos sistemose būtų reguliariai perregistruojamos visos svetainės – atnaujinami įmonių ir organizacijų svetainių duomenys. [Bronislovas Čereška, 2004m., 194psl.]
Svetainę taip pat galima užregistruoti pačiam. Įėjus į paieškos svetainę joje galima užregistruoti savo svetainės adresą. Egzistuoja tarnybos, kurios už tam tikrą mokestį registruoja svetainę keliose paieškos svetainėse. Dažnai yra priimta, kad reguliariai savo Interneto svetainės registruoti nereikia. Tačiau reguliari registracija užtikrina, kad svetainė gaus aukščiausius įvertinimus. Tai yra būtina dažnai atsinaujinančioms svetainėms (nauji puslapiai turi būti priregistruoti, o seni – ištrinti), bei lėtai besikeičiančioms svetainėms (jas gali išbraukti iš sąrašo). Yra keletas priežasčių, kodėl reikia reguliariai perregistruoti Interneto svetaines:

• Paieškos svetainės reguliariai peržiūri duomenis – gali ištrinti;
• Paieškos svetainės robotai dažnai išvalo duomenų bazes, todėl daugelis puslapių gali būti ištrinti iš duomenų bazių;
• Paieškos svetainės robotai reguliariai aplanko svetainę – jei koks puslapis laikinai neprieinamas, gali panaikinti duomenis apie jį;
• Naujai užregistruoti duomenys gauna aukštesnę poziciją nei seni;
• Naujai sukurti puslapiai, pakeisti ar atnaujinti turi būti perregistruojami;
• Sąrašuose gali atsirasti klaidų, ir jas taisant svetainė gali būti išbraukta;
• Konkurentai gali stengtis išbraukti svetainę iš sąrašų;
• Kai kuriuose paieškos svetainėse (pavyzdžiui, „Yahoo“) dirba žmonės kurie peržiūri kai kurių naujai registruojamų svetainių turinį – bevertes atmeta;
• Paieškos svetainės dažnai keičia algoritmus naudojamus svetainėms įvertinti.

Vertindamos interneto svetaines paieškos svetainės naudoja algoritmus ir remiasi kriterijais pagal joje esančius žodžius. Kiekviena paieškos svetainė vertindama svetaines pasirenka skirtingus algoritmus, tai viena paieškos sistema svetainę gali pakelti į pirmąjį penketuką, kita – gali būti nurodyta tik keturiasdešimtuke. Todėl siekdamos aiškumo paieškos svetainės pradėjo savuosius algoritmus suvienodinti. [Rimantas Gatautas, 2004m., 134psl.]
Internete registracija paieškos svetainėse yra nemokama.

Reklamavimosi paieškos svetainėse privalumai ir trūkumai
5. lentelė

Privalumai	Trūkumai
Globalinis naudojimas; Plati auditorija; Atveda vartotojus į svetainę; Registracija nemokama.	Yra daug potencialių paieškos svetainių, kuriomis gali naudotis vartotojas, todėl visose užsiregistruoti praktiškai neįmanoma; Reikalingas dažnas registracijos atnaujinimas; Sunku patekti į pirmą sąrašo dešimtuką, tolesnio sąrašo gali nebežiūrėti.

Šaltinis: http://www.kriausia.com/?id=30

2.1.4. Nuorodos internete

Tai taip pat gana veiksminga, nestandartinė interneto forma, kuri vilioja lankytojus į įmonės internetines svetaines. Ji nėra tokia populiari, kaip kitos reklamos formos, tačiau ateityje jai prognozuojamas populiarėjimas.
Nuoroda – tai tiesiog išryškintas žodis ar frazė, kurią paspaudus vartotojas patenka į kitą interneto svetainę. Nuorodos užima mažiau vietos nei baneriai ar “iššokanti” reklama. Jos dažniausiai įterpiamos į interneto puslapių turinį. Jokių apribojimų dėl nuorodų skaičiaus internetinėje svetainėje nėra. Internetas – tai daugybė tarpusavyje susietų puslapių. Nuorodos esmė ta, kad kita svetainė, kuo nors susijusi arba ne, deda nuoroda į įmonės svetainę. [Rimantas Gatautas, 2004m., 136psl.]
Nuorodų tikslas – atvesti vartotojų srautą į svetainę. Kartais nuorodos gali padaryti daug žalos, ypač jei ji per daug žymi. Dažniausiai tokiose interneto svetainėse siūloma pateikti nuorodas:

• Klientų;
• Perpardavinėtojų;
• Prekės pristatymo svetainėse;
• Susijusiomis su verslo/prekybos asociacijomis Internete;
• Papildančių paslaugų ar prekių;
• Susijusiomis su verslu;
• Tiekėjų;
• Tarpininkų.

Nuorodas galima susieti ir su konkurentų svetainėmis, tokiu būdu norint įtikinti vartotoją kad jūsų siūlomos prekės ir pajamos yra geresnės, taip parodant, kad nebijote savęs lyginti su konkurentu.
Kaip teigia R.Gatautas, dar viena priežastis kodėl reikia stengtis, kad konkreti  svetainė būtų susieta kuo daugiau nuorodų. Priežastis yra ta, jog daugelis paieškos svetainių atsižvelgia į tai, kiek egzistuoja su ta ar kita svetaine susijusių nuorodų. Jei nuorodų daugiau – svetainei skiriama aukštesnė pozicija paieškos sąraše. Logika paprasta: jei kiti daro nuorodas į mano svetainę, vadinasi ji verta dėmesio.
Keletas priežasčių, kodėl reikalingos nuorodos:

• Suteikia vertingą informacijos šaltinį, ką vartotojai vertina, ir tai suteikia priežastį dažniau sugrįžti;
• Nuorodos parodo lankytojams, kad įmonės svetainė yra gerai žinoma ir gerbiama kitų verslo atstovų;
• Nuorodos paremtos tradicijomis, dėl ko atsirado Internetas, – nemokamas apsikeitimas žiniomis, šaltiniais ir informacija.

Egzistuoja daugybė nuorodų formų: nuo mažiausiai efektyvių iki efektyvaus turinio teikėjo. Nuorodos gali tapti ir baneriai arba tekstas. Nuorodos gali nuvesti į įvairias svetaines, susieti su elektroninio pašto adresais. Pagal poreikį įmonės naudoja vieną ar kelis nuorodų būdus. Nuorodas galima išdėlioti atsitiktinai, abėcėlės tvarka arba sukelti į paieškos direktorijas. [Rimantas Gatautas, 2004m., 137psl.]
Yra susidaręs klaidingas požiūris į nuorodas, kad klientas gali pereiti į kitą svetainę taip ir neatlikęs sandėrio. Taip, tai yra tiesa, bet klientai dažniausiai sugrįžta. Jeigu klientai įvertino svetainės turinį ir rado reikalingos informacijos, tai jie kitą kartą būtinai sugrįš.
Prieš pradedant kurti nuorodas, reikia įvertinti šiuos potencialių partnerių veiksnius:

• Svetainės vardą;
• Svetainės adresą;
• Kontaktinį vardą;
• Elektroninio pašto adresą;
• Svetainės turinį.

Nuorodos turi didinti interneto svetainės vertę. Renkantis partnerius pirma reikia išsiaiškinti, ar nuorodos į jų svetaines pridės svetainei vertės. Nuorodas turime nukreipti tiesiai į to partnerio interneto svetainės puslapį, kuris galėtų jį sudominti. Įdėjus nuorodą, reikia pasiūlyti partneriui kad jis taip pat įdėtų savo nuorodą, taip palaikant draugiškus santykius.

Nuorodų privalumai ir trūkumai
6. lentelė

Privalumai	Trūkumai
Neįkyri reklamos forma; Parodo, kad įmonė yra žinoma; Dažniausiai nemokama; Pakelia svetainės vertę.	Gali nukreipti vartotoją, kuris gali nebegrįžti; Nuorodos į konkurentų svetaines gali padėti konkurentams; Sunku nustatyti nuorodų vertę ir efektyvumą.

Šaltinis: http://www.kriausia.com/?id=30

Reklama elektroniniu paštu

   Galima sakyti, kad elektroninis paštas – tai viena seniausių interneto formų. Daugelis pasaulio gyventojų pradeda dieną patikrindami savo elektroninio pašto dėžutę.
Vos tik atsiradus internetui, paplito elektroniniu paštu siuntinėjama reklama arba komerciniai pasiūlymai. Lietuvoje tokios reklamos platintojai turėtų elgtis atsargiai, nes šio tipo reklamą reglamentuoja mūsų šalies Reklamos įstatymas. Reklama elektroniniu paštu vartotojams gali būti siunčiama tik tuomet, kai vartotojas prieš tai interneto tinklalapyje nurodo savo elektroninį adresą.
Jau pats pavadinimas apibūdina šią reklamos internete priemonę. Reklama internete panaudoja duomenų bazę apie interneto vartotojų elektroninio pašto adresus. Taigi, visa norima reklaminė medžiaga gali būti išsiuntinėta elektroniniu paštu po visą pasaulį, išvengiant pašto paslaugų, spaudos ir panašių išlaidų. [Bronislovas Čereška, 2004m., 194psl.]
Elektroninis paštas daug greitesnis už “popierinį”, laiškai adresatą pasiekia per kelias sekundes. Elektroninis laiškas pakeliui neiškraipomas, eilutės nedingsta. Elektroniniu paštu galima siųsti ir gauti netik tekstus, bet ir visų rūšių bylas (duomenis, programas, grafinius vaizdus). [Arvydas Gatautas, 2004m., 134psl.]
Elektroninio pašto vartotojai gali siųsti tekstinius pranešimus, paveiksliukus, vaizdo klipus ir kt. Elektroninis paštas dėl lankstumo ir greitumo labai populiarus versle. Tai įgalina lengvai susisiekti su potencialiais klientais ir partneriais, su reikalingais specialistais, gauti ir perduoti einamąją informaciją. Protingas susirašinėjimas gali suformuoti gerą firmos įvaizdį. (V.Keršienė)
Elektroninio pašto siuntimas efektyviausias, kai jį gauna suinteresuotas vartotojas. Tai vadinamasis kontroliuojamas paštas. Dažniausiai, adresatų elektroninio pašto adresų bankas surenkamas svetainės lankytojų registracijos metu. Užsiregistravusiųjų vartotojų sąrašus turi daugelis aktyviai dirbančių svetainių, kurie, už tam tikrą mokestį, papildo registruotiems dalyviams siunčiamus laiškus komercinio pobūdžio informacija.
Elektroninis paštas yra dviejų rūšių:

• Nepageidaujamas;
• Pageidaujamas.

Nepageidaujamas elektroninis paštas – tai komercinis paštas, kurį gauname visai nenorėdami. Reikia pažymėti, kad interneto vartotojams labai nepatinka gauti nepageidaujamo elektroninio pašto. Jie tai vertina, kaip nepageidaujamą interneto komercializaciją. Elektroninį paštą platinantys asmenys adresatų, elektroninio pašto adresų randa naujienų grupėse arba universitetų, skelbiančių studentų sąrašus, tinklapiuose. Dažniausiai siuntėjai nenurodo atgalinio adreso. [Rimantas Gatautas, 2004m. , 135psl.]
Pageidaujamas elektroninis paštas – tai komercinis paštas, kurio gauname, nes to pageidaujame. Tokio pašto siuntimas – tai patikrintas ir priimtas elektroninio pašto būdas, platinant verslo pranešimus ir reklamą. Siunčiamas tik tada, kai interneto vartotojas savanoriškai užsiregistruoja tarp adresų gauti komercinių laiškų jį dominančia tema. Todėl labiau tikėtina, kad vartotojas jam atsiųstus pranešimus perskaitys, o susidomėjęs galės rasti daugiau informacijos atitinkamoje interneto svetainėje. [Rimantas Gatautas, 2004m., 135psl.]
Komunikavimo būdas elektroniniu paštu patogus, efektyvus, operatyvus ir priimtinas. Į pageidaujamą reklamą ir informaciją vartotojas gali nedelsdamas atsakyti, patvirtinti kontrakto sudarymą arba pateikti savo variantą. Kitas elektroninio pašto privalumas yra tas, kad vartotojui nebereikia naršyti po interneto svetainių puslapius ir rankioti jį dominančią informaciją, ieškoti papildomo ryšio dialogui užmegzti. [Bronislovas Čereška,2004m., 194psl.]
Reklama elektroniniame pašte yra pirmiausia tekstinio pobūdžio, nors taip pat yra galimos grafinės reklamos, kurios skirtos dažnesniam elektroninio pašto paketų naudojimui HTML pagrindu, kurie leidžia labiau patenkinamą elektroninio pašto formatavimą.

Reklamos elektroniniu paštu privalumai ir trūkumai
6. lentelė

Privalumai	Trūkumai
maža kaina; aktyvi auditorija; mažesni nuostoliai; nauji ir nuolat atnaujinami elektroninio pašto sąrašai; galimybė parinkti tikslinę auditoriją; galimybė atrinkti elektroninį paštą pagal gavėją dominančias temas	blogai paruošus elektroninio pašto sąrašus, iškyla nemažai problemų norint pasiekti reikiamus žmones; dauguma sąrašų yra orientuoti į vartotoją arba pramogas, todėl yra sunku rasti sąrašą konkrečiai verslo rūšiai; pasyvi auditorija; populiarių temų greitas “išsikvėpimas” skatina vartotojus atsisakyti elektroninių laiškų.

Šaltinis: [Rimantas Gatautas, 2004m., 136psl.]
Išvardinti elektroninio pašto privalumai vis dėl to nepateikia viso vaizdo apie šią komunikacijos priemonę. Viena aišku, jeigu verslo įmonė dar neturi elektroninio pašto, su ja negali operatyviai susisiegti potencialūs partneriai, klientai. O tai verslo pasaulyje, pajutus jo patogumą ir praktiškumą, yra didelis minusas. Dabar elektroniniu paštu galima gauti didžiulį kiekį informacijos nemokamai. Elektroninis paštas suteikia tiesioginio ryšio su tam tikrais specialistais galimybę, o tai leidžia dirbti pagal naujus darbo standartus. [Bronislovas Čereška, 2004m., 195psl.]

2.6. Reklama naujienų arba diskusijų grupėse

Dar vienas reklamos kanalas internete – diskusijų arba naujienų grupės. Per jas galima skleisti reklamą arba teigti informaciją apie įmonę potencialiems klientams. Tiesa, šis būdas nera taip plačiai naudojamas, kaip kiti. [Rimantas Gatautas, 2004m., 137psl.]

Naujienų grupės – tai Interneto forumų variantas. Priešingai nei komercinius forumus, naujienų grupes sudaro žmonės, skelbiantys ir skaitantys pranešimus juos dominančia tema, o ne organizuojantys bibliotekas ar konferencijas. Interneto vartotojai gali dalyvauti naujienų grupėse, jų neužsiprenumeruodami. Yra tūkstančiai naujienų grupių, patariančių pačiomis įvairiausiomis temomis, pradedant sveika mityba, namų remontu bei bonzai medžių priežiūra ir baigiant senovinių automobilių kolekcionavimu ar naujausių „muilo operos“ įvykių aptarimu (P.Kotler ir kiti).
Diskusijų grupės – tao netiesioginė reklama, čia nenaudojami baneriai ir kiti reklamos internete būdai. Grupėse galima pristatyti naują prekę ar paslaugą, supažindinti su įmonės veikla susidomėjusiems – pasiūlyti apsilankyti įmonės interneto svetainėje. [Rimantas Gatautas, 2004m., 138psl.]
Kai kurių diskusijų grupių taisyklės yra griežtos ir tiesioginė reklama apie prekes arba apie įmonę yra griežtai draudžiama. Tokiais atvejais, įmonės marketingo darbuotojai dalyvauja diskusijų grupėse stengdamiesi pateikti reklamą netiesiogiai , pvz. pradžioje klausia diskusijų grupės dalyvių kokią apskritai prekę įsigyti, po to prašo išsakyti nuomonę apie įmonės prekes, o tik po to pristato įmonės prekes (netiesiogine forma) ir atsako į klausimus jei jų atsiranda pas diskusijų grupės dalyvius.
V.Keršienės teigimu, reklama naujienų bei diskusijų grupėse kuriama informacijos apsikeitimui, klausimų kokia nors tema svarstymui. Prisijungus prie diskusijų grupių galima atrasti ir partnerius ir klientus, tik reikia surasti grupę, kurios tema artima reklamuojamam verslui.
Vienos diskusijų grupės yra skirtos diskusijoms, kitos įvairiems pranešimams. Taip pat jos būna skirstomos pagal temas, todėl reikia rašyti straipsnį į tą grupę, kurioje jis atitiktų temą. Tam tikslui yra naudojama funkcija “paskirstymas”, kuri patalpina straipsnį į reikiamą vietą.

2.7. Reklama organinės paieškos rezultatuose (SEO paslaugos)

Ne visiems žinoma, kad Google ir kitų paieškos sistemų “natūralios” paieškos rezultatais galima manipuliuoti ir tai bando daryti asmenys ir įmonės, siūlančios SEO paslaugas. Šiuo atveju rezultatai ne visada yra tiksliai prognozuojami, o kartais jų gali ir nebūti, jei SEO atlieka nekvalifikuoti asmenys. Kita vertus, sėkmės atveju išlaidos reklamai internete gali ženkliai sumažėti, nes išauga vartotojų iš organinė paieškos srautas. Pozicijas natūralioje paieškoje daugiausia lemia svetainėje esančių straipsnių kiekis, jų kokybė, apimtis taip pat nuorodų į puslapį skaičius ir “svoris”. Svarbu ir meta title, paveikslėlių unikalumas ir jų atributai, patogumas vartotojams, lankytojų elgesys tinklapyje ir paieškoje bei daugybė kitų faktorių.

2.9 Reklama vaizdo įrašų platformoje “Youtube”

„YouTube“ pagalba verslas gali gauti daugybę privalumų ir tai daro. Reklama šioje vaizdo įrašų platformoje vilioja štai kuo:

• Didžiulis žmonių pasiekiamumas už labai mažą kainą vienam asmeniui. Reklamuojantis „YouTube“ vieną peržiūrą galima įsigyti už  keletą centų;
• Savo produkto reklamavimas bet kuriame „YouTube“ vaizdo įraše.
• Tikslus auditorijos pasirinkimo nustatymas, kurio pagalba galima lengvai tinkamiausius žmones pagal tikslinės auditorijos kriterijus;
• Visapusiškas kontaktas. Užfiksuoti dėmesį ir užmegzti santykius su žmogumi, vienu metu veikiant du pojūčius. Tuo tarpu įprastoje reklamoje (reklaminė juosta, tekstas) dalyvauja tik vienas žmogaus organas, dažniausiai tai yra regėjimas;

2.2. Reklamos internete tikslai

Reklamos tikslai nustatomi prieš planuojant ir organizuojant reklaminę veiklą. Jie turi išplaukti iš bendrų marketingo tikslų. Reklamos tikslams pasiekti būtina turėti finansinių lėšų. Numatytos reklamai lėšos paskirstomos atskiriems reklamuojamiems objektams. Paskui numatomi reklamos subjektai, t.y. kokią reklamos auditoriją norima pasiekti. Tolesnis etapas – sukurti reklamos žinutę. Tai glaudžiai susiję su reklamos priemone, kuri tą žinutę materializuoja. Reklamos priemonių pasirinkimas lemia reklamos skleidėjų, t.y. jos perdavimo priemonių pasirinkimą, reklamavimo laiko (laikotarpio ir trukmės) ir vietos nustatymą. Kai šie sprendimai priimti ir įgyvendinti, galima imtis reklamavimo veiksmų. Visas darbas baigiamas reklamos efektyvumo kontrole, kurios uždavinys – nustatyti, kaip pavyko pasiekti nustatytus tikslus. [Arvydas Pajuodis, 2005 m., 280 p.]
Internete naudojamos labai įvairios informacijos skleidimo formos. Tikslios jų klasifikacijos kol kas nėra. Internete esantis informacijos kiekis jau yra neaprėpiamas ir, ko gero, sunkiai įvertinamas. Kartu tai neišsenkamas galimybes teikianti sfera, kurioje galima realizuoti savo tikslus ir susirasti dominančią informaciją. Pagrindinė tikslinė reklamos ieškotojo problema yra nepasiklysti didžiuliame jos kiekyje. O pagrindinė reklamos skleidėjo problema – pateikti reklamą taip, kad ją kuo greičiau surastų vartotojas.[ Bronislovas Čereška, 2004 m., 188 p.]
Reklamos internete tikslus lemia bendri įmonės tikslai rinkoje. Jie turi atitikti sprendimus, susijusius su įmonės marketingo strategija, tikslinėmis rinkomis ir rinkoje susiklosčiusia situacija. [Bronislovas Čereška, 2004 m., 188 p. ]
R.Gataučio (2003) nuomone, reklamos Internete tikslai yra panašūs į bendruosius reklamos tikslus. Tačiau prieš juos nustatant svarbu žinoti, kam įmonei reikalinga reklama Internete. Reklamos Internete tikslus dauguma autorių išskiria vienodai, tačiau kai kurių nuomonės išsiskiria. Šiame darbe bus pateikiami V.Keršienės (2003), D.Chaffey (2000) ir P.Needham (2003) išskirti pagrindiniai reklamos Internete tikslai.
V.Keršienė (2005) išskiria šešis reklamos Internete tikslus:

• firmos įvaizdžio gerinimas. Rimta firma privalo save pristatyti naujomis informacinėmis technologijomis bei pažangiomis reklamos priemonėmis.
• auditorijos masiškumas. Internetas – sparčiausiai besiplečianti ir masiškiausia, nežinanti valstybinių sienų informacijos priemonė, kuri atveria pasaulinę rinką reklamai ir turi specifinių ypatybių, darančių jį unikaliu.
• galimybė pasirinkti auditoriją. Šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia gana tiksliai nukreipti reklamą į norimą vartotoją ar vartotojų grupę. Jau dabar tiek techniškai, tiek ir demografiškai galima suskirstyti vartotojus, kurie tinklapius pasirenka ieškodami informacijos, verslo kontaktų, pramogų ar prekių.
• interaktyvus ryšys su klientu. Galimybė užmegzti interaktyvų ryšį su klientu. Tai reiškia, kad įmanoma ne tik pateikti informaciją apie save, bet taip pat sužinoti vartotojo nuomonę, pageidavimus, pastabas. Galima kurti ir kurio nors vieno produkto ar vienos kompanijos gerbėjų klubus.
• efektyvi prekyba. Internetu įmanoma greitai ir patikimai vykdyti finansinius atsiskaitymus, pardavinėti prekes ir paslaugas, daryti užsakymus.
• reklamos dinamiškumas. Informacijos atnaujinimas nereikalauja didelių sąnaudų, paprasta nuolat pakeisti ir taip potencialiam klientui pateikti naujausiais žinias apie save. Tai yra daug pigiau nei pakartotinė reklama kitose masinės informacijos priemonėse.

D.Chaffey (2000) išskiria tokius reklamos Internete tikslus, kaip:

• požiūrio formavimas. Reklama, kuri atitinka įmonės ženklą, gali padėti informuojant apie prekinį ženklą bei formuojant nuostatas apie jį.
• informacijos pateikimas. Tai tipiškas atvejis, kai reklama atveda į pagrindinę svetainę, kurioje suteikiama daugiau informacijos apie pasiūlymą.
• ryšių plėtojimas. Reklama yra skirta skatinti abipusį bendravimą tarp vartotojo ir įmonės.
• sandėris. Jeigu reklama atveda iki pardavėjo, pavyzdžiui, kelionių agentūros svetainės ar Internetinio knygyno, tai reklama yra skirta tam, kad privestų tiesiai prie veiksmo – pirkimo. Čia yra siekiama tiesioginio atsakymo.
• skatinamas sugrįžimas. Reklama yra skirta priminti apie įmonę ir jos paslaugas.

P.Needham orientuodamasis  į vartotoją, jo apsisprendimą įsigyti prekę ar paslaugą, žinodamas, kad kiekvienas vartotojas skirtingai reaguoja į reklamą Internete bei jos poveikį, išskiria penkis į vartotoją orientuotus reklamos Internete tikslus, kaip informavimas, pritraukimas, kontaktas, veiksmas, išlaikymas. P.Needham išskirti reklamos Internete tikslai pateikiami 7 lentelėje.

Vartotojo elgesio etapas	Tikslas
Informavimas	Naršytojas > Informuotas naršytojas Informavimo etapo tikslas – informuoti apie savo svetainę potencialius lankytojus. Šiame etape reklamuojamasi tokiose vietose, kur gali lankytis tikslinė auditorija.
Pritraukimas	Informuotas naršytojas > Paspaudimas Pritraukimo etapo tikslas yra pritraukti potencialius klientus į įmonės Internetinę svetainę.
Kontaktas	Paspaudimas > Lankytojas Net pritraukus vartotoją į svetainę darbas dar nėra atliktas. Daugelį atvejų lankytojai joje teužsibūna tik keletą sekundžių. Reikia lankytoją sudominti.
Veiksmas	Lankytojas > Pirkėjas Veiksmo etapo tikslas yra toks, kad klientas atliktų jūsų norimą veiksmą: pirkimą, kontrakto pasirašymą ar registraciją.
Išlaikymas	Pirkėjas > Sugrįžtantis pirkėjas Išlaikymo etapo tikslas yra toks, kad klientas sugrįžtų į svetainę dar kartą. Dar svarbesnis yra kliento išlaikymas nei jo pritraukimas. Paprastai pajamos iš pastovių, sugrįžtančių klientų sudaro didžiąją dalį įmonės pajamų dalį.

[http://www.kriause.com/?id=29]
Reklamos internete tikslai gali būti tie patys, kaip ir naudojant kitas reklamos formas:

• Norint sukurti palankų įmonės, prekės ar paslaugos įvaizdį.
• Norint informuoti vartotojus apie naujas prekes ar paslaugas.
• Kai norima pristatyti prekes ar paslaugas naudojant vaizdus, garsą, tekstą, judesį ar animaciją bei kitas priemones.
• Dažnai keičiantis jūsų teikiamų paslaugų ar prekių asortimentui bei kainoms, internetas, kaip nė viena kita reklamos priemonė, leidžia operatyviai reaguoti į situaciją rinkoje, ir nedelsiant vartotojus informuoti apie pasikeitimus.
• Kai norite išplėsti pirkėjų ratą, internetas gali pasitarnauti ne tik reklamuojant prekes ar paslaugas, bet ir vykdant jų aktyvų pardavimą. Tai vertas jūsų dėmesio papildomų pardavimų kanalas, o ateityje jis gali likti vieninteliu jūsų verslui didžiausią naudą teikiančiu pardavimų kanalu.      [ http://www.vakarai.lt/article.php?id=3]

Kaip matome, reklama internete yra labai specifinė reklamos priemonė, tačiau šiuo metu, vis labiau populiarėjanti, nes ji gali labai tiksliai apibrėžti tikslinės auditorijos dydį bei nustatyti grįžtamąjį ryšį (D.Jokubauskas, 2003). [http://www.kriause.com/?id=29]

2.3. Pagrindiniai reklamos internete privalumai ir trūkumai

Vienas pagrindinių reklamos internete pranašumų, palyginti su kitomis žiniasklaidos priemonėmis, yra galimybė nesunkiai ir greitai įvertinti jos poveikį, tiksliai sužinoti, kas yra mūsų reklamos vartotojai ir kiek jų yra. Be to, galima daryti prielaidą, kad sparčiai daugėjant besinaudojančių internetu žmonių, daugės ir reklamos internete vartotojų. [http://www.bendruomenes.lt/news.php?id=32923&strid=11791]

Kaip vieną iš šios reklamos priemonės pranašumų būtų galima paminėti ir dinamiškumą: nedideliame reklaminiame plote galima pateikti nemažai informacijos. [http://www.bendruomenes.lt/news.php?id=32923&strid=11791]

Visi minėti privalumai tinka ir SEO paslaugoms, tačiau ši internetinės reklamos forma netgi pranašesnė už kitas, nes apie siūlomas paslaugas arba produktus vartotojai sužino tada, kai ieško atsakymų į savo klausimus Google ir kitose paieškos sistemose.
Reklamos internete privalumai ir trūkumai
8. lentelė

Privalumai	Trūkumai
1. Dinamiškumas. Nedideliuose reklaminiuose skydeliuose galima sutalpinti palyginti nemažai informacijos, kuri pastoviai keičiama ir atkreipia dėmesį	1. Neprieinamumas. Lietuvoje dar labai mažas skaičius žmonių, periodiškai besinaudojančių internetu.
2. Tikslingumas. Internetu paprastai naudojasi dideles arba vidutines pajamas turintys asmenys, taip pat išsilavinę ar informacijos ieškantys žmonės. Daug mažesnę dalį sudaro nenaudinga auditorija palyginti su reklama televizijoje ar spaudoje	2. Netiesioginis poveikis. Dėl nedidelių reklaminių skydelių plotų paprastai juose būna tik užuomina apie firmą arba kažkokį produktą. Norint sužinoti daugiau informacijos reikia paspausti skydelį. O tai padaryti interneto lankytojas kartais neturi laiko arba tiesiog pats reklaminis skydelis jo nesudomina.
3. Neaukšta reklamos kaina. Reklamos kainos internete dar nėra aukštos, ypač jei vertiname pagal CPT (cost per thoudsend) rodiklį. CPT, vienas pagrindinių rodiklių tiek televizijoje, spaudoje, radijuje, internete, reiškia kainą vienam tūkstančiui reklamos gavėjų. CPT reklamoje internete nėra didelis.	3. Specifiškumas. Reklama internete yra labai specifinė. Žmonės ją mato tik tada, kai ieško konkrečios informacijos, tačiau atsitiktinai jos pamatyti negali, kaip žiūrėdami televiziją ar matydami kokį nors lauko stendą.
4. Poveikio įvertinimas. Vienas svarbiausių reklamos internete bruožų yra tai, kad reklamos užsakovai gali labai nesunkiai sužinoti, kiek konkrečiai interneto lankytojų paspaudė jų reklaminį skydelį.

[Iš Višinskio bibliotekos(nežinomas autorius)]
2 lentelėje pateikiama interneto, kaip reklamos kanalo, privalumai ir trūkumai

Privalumai

Trūkumai

Jei tik reikia, reklama “dirbs” 24h per parą, 365 paras per metus. Reklamos kaina nepriklauso nuo auditorijos fizinės buvimo vietos; Reklama pirmiausia pasiekiama dėl susidomėjimo turiniu, todėl rinkos segmentacijos galimybė yra gana aukšta; Su klientu sukuriamas tiesioginis ryšys; Multimedijos priemonių dėka reklama tampa išvaizdesnė ir labiau patraukia dėmesį; Reklamą ir jos turinį galima atnaujinti, papildyti ar pakeisti bet kuriuo paros metu, todėl vartotojas visada gauna “šviežią” informaciją; Reklamos atsakymai (paspaudimų skaičius) ir rezultatai (tinklapio žiūrėtojų skaičius) gali būti iškart nustatyti. Paprasta loginė navigacija: vartotojas lankosi kada nori ir kiek nori, praleidžia tiek laiko, kiek nori

Primygtinai brukami “iššokantys” (angl. pop-up) reklaminiai skydeliai – tikra “rakštis” lankytojams; Reklamoms sunku naudoti laiko pasirinkimo aspektus: lankytojui iš JAV tai gali būti rytas, o lietuviui – jau popietė.

[Rimantas Gatautis, 2004 m.,123 p. ]

IŠVADOS

1. Reklama tampa vienu efektyviausiu būdų pritraukti kuo daugiau vartotojų ir gali įtakoti juos taip, kad jie taptų nuolatiniais vartotojais. Reklama tampa ir viena veiksmingiausių priemonių, padedančių išlikti konkurencijos sąlygomis. Reklama taip pat padeda tirti ir formuoti rinką. Pasitelkiant reklamą galima formuoti vartotojų nuomonę, o atsitiktinius vartotojus padaryti nuolatiniais.
2. Pirmoji reklama atsirado labai seniai, tik žinodami visą reklamos evoliuciją, galime sužinoti kaip atsirado internetinė reklama. Reklamos istorija būtina žinoti visiems, kurie nori dirbti reklamos versle, bet manau trumpa pažintis su reklamos istorija naudinga kiekvienam.
3. Internetas – naujausia, sparčiausiai besivystanti masinės komunikacijos priemonė, kuri atveria didžiulę rinką reklamai. Interneto augimo tempai milžiniški. Apklausa rodo, kad internetu Lietuvoje naudojasi daugiau kaip 30 proc. 15 – 74 metų amžiaus gyventojų. Internetas yra puiki galimybė pristatyti įmonę labai dideliam potencialių klientų kiekiui.
4. Interneto svetainėje galimybių reklamai yra daugiau, palyginus su kitomis reklamos Internete formomis. Didžiausias skirtumas tarp reklamos interneto svetainėje ir kitų reklamos Internete formų, susidaro dėl naudojimosi ir lankymo būdų, kadangi vartotojai, ieškodami pasirinktos interneto svetainės, vadovaujasi tam tikrais motyvais, o su kitomis interaktyviomis reklamomis susiduria atsitiktinai.
5. Manoma, kad reklaminiai skydeliai yra pagrindinė reklamos internete forma, tačiau yra ir kitos ne mažiau efektyvios reklamos internete.
6. Galima teigti, kad reklama paieškos svetainėse gali būti naudojama pasauliniu mastu. Jos dėka vartotojai patenka į konkrečią svetainę, o registracija yra nemokama. Tačiau negalima pamiršti, kad yra gana sunku patekti į pirmą sąrašo dešimtuką, kuris suteikia galimybę būti geriau žinomu tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio mastu. Nuorodos yra neįkyri reklamos internete forma, kurios dėka įmonė tampa labiau žinoma. Labiau sunku yra nustatyti nuorodų vertę ir efektyvumą, o nuorodos į konkurentų svetaines yra palankios konkurentams.
7. Reklama naujienų bei diskusijų grupėse reikalinga informacijos apsikeitimui, klausimų kokia nors tema svarstymui, įvairiems pasitarimams. Čia atrandami ir partneriai, ir klientai, tik reikia surasti grupę, kurios tema artima reklamuojamam verslui.

8. Reklamos internete tikslai labai įvairūs, bet vienas iš svarbiausių tikslų yra firmos įvaizdžio gerinimas. Nuo to kaip įmonė save pateikia internete, galima spręsti apie tai ar įmonei svarbūs jos klientai ir ar ji nori privilioti naujų klientų. Taip pat aktualus auditorijos masiškumas, nes internetu galima pasiekti, bet kokį pasaulio kampelį ir įtakoti konkrečią auditoriją.
9. Reklama internete turi labai daug pranašumų ir labai mažai trūkumų. Vienas svarbiausių interneto pranašumų, kad reklama veikia 24 valandas per parą, 365 paras per metus ir reklamos kaina nepriklauso nuo auditorijos fizinės buvimo vietos. Lietuvoje didžiausias internetinės reklamos trūkumas, kad internetu naudojasi dar palyginti nedaug gyventojų.
10. Reklama internete yra palyginti nauja sąvoka, tačiau sparčiai besivystanti. Ji tampa viena svarbiausių priemonių pritraukti kuo daugiau vartotojų ir paveikti juos taip, kad jie taptų nuolatiniais įmonės prekių ar paslaugų vartotojais.