Reklama internete ir SEO paslaugos

Rėmimas

Šiame skyriuje apibrėšiu įmonės rinkodaros komunikacijos kompleksą, kitaip dar vadinamą rėmimo kompleksu, kaip tam tikrą reklamos, asmeninio pardavimo, pardavimų skatinimo, ryšių su visuomene priemonių rinkinį, kurį įmonė naudoja savo reklamos ir rinkodaros tikslams siekti. Kiekvienos reklaminės kampanijos programos sėkmė yra adekvatus planavimas.. Daug nuolat plečiasi ir didėja nereikalingi lėšų reklamai sunaudojama ne dėl kokių kitų priežasčių, bet dėl neadekvataus planavimo. Todėl planavimo sėkmės garantija yra nepertraukiamas, lankstus, laisvai besikeičiantis naujiems faktams ir idėjoms tobulinamas procesas.

Reklaminės kampanijos planavimas yra kūrybinis darbas. Kiekviena paslauga, prekė ir rinka yra specifinė, tai galima ir reikia išsiaiškinti bei įvertinti rengiant reklaminės kampanijos planą.

Sudarant reklaminės kampanijos planą, svarbiausias dalykas – tinkamo reklamos priemonių parinkimas ir optimalios jo kombinacijos bei nuoseklumo nustatymas. Taip pat svarbu parinkti atitinkamus reklamos tipus bei juos suderinti. Reklama kampanijos metu turi apimti visą kompleksą reklaminio kanalo: reklama spaudoje, televizijoje, radijuje, ant transporto priemonių ir t.t. Reklaminės kampanijos plane būtina suderinti naudojamų priemonių išleidimo laiką, numatyti, kokias priemones naudoti masiškai. Pirmoje teorijos dalyje buvo minėta, jog reklaminė kampanija gali skirtis priklausomai nuo paskirties, pravedimo trukmės, geografijos, rinkos užėmimo lygio ir priemonių panaudojimo reklaminėje veikloje. Tačiau reklaminės kampanijos planavimo procesas, darbo struktūra niekuo nesiskiria. Bendras reklaminės kampanijos planas pradedamas įmonės uždaviniu iškėlimu ir apima: reklaminio pranešimo tikslo nustatymą; auditorijos, kuriai skirtas reklaminis pranešimas, parinkimą; reklaminės kampanijos kryptis ir temų   nustatymą; reklamos informacinių priemonių parinkimą; reklaminio pranešimo koncepcijas ir formas; reklamos efektyvumo kontrolės priemones

Reklaminės kampanijos tikslas nustatymas

Reklamos tikslo žinojimas – būtina sąlyga reklaminės kampanijos planui parengti. Reklamos tikslas įgalina numatyti, kokią auditoriją turi pasiekti reklaminis pranešimas.

Įmonės reklamines kampanijos tikslai konkretizuojami nustatant reklamos objektą ir subjektą. Taigi pirmiausia nustatomas reklaminės kampanijos objektas, tai yra kam reklama bus taikoma. Pagrindinis reikalavimas, kuris keliamas bet kuriam reklamuojamam objektui, yra jo kokybė. Tai ne tik paslaugos patrauklumas, bet ir jos patikimumas bei kitos savybės. Išanalizavus paslaugos privalumus ir trūkumus bei palyginus su konkurentų analogiškai paslaugų savybėmis, galima rasti pagrindinius reklamos argumentus. Reklamos organizatorius turi žinoti viska apie teikiamas paslaugas. Jeigu reklamuojamos paslaugos kokybė nepatikrinta, gera reklama tampa neveiksminga ir vartotojas ima nepasitikėti paslauga, reklama, tiekėju.

Reklaminės kampanijos subjektas nustatomas atliekant rinkos segmentavimą. Kadangi rinka susideda iš vartotojo, kurie skiriasi savo interesais, pajamomis, amžiumi, charakterio bruožais ir kitomis savybėmis, labai reikia iš visumos išskirti tam tikrą dalį, kurios interesai būtų panašūs.

Segmentai gali būti formuojami atsižvelgiant į vartotojo charakteristikas arba vartotojo reakcijas į siūlomas paslaugas.

Pasirinkus vartotojo charakteristiką nagrinėjimu, dėmesys kreipiamas į vartotojo geografines, psichologines ir demografines charakteristikas.

Segmentuojant pagal vartotojo reakcijas į paslaugą, atsižvelgiama, ar potencialus vartotojas, naudodamasis paslauga, akcentuoja naudos siekimą, kaip dažnai paslauga yra naudojama, koks vartotojo požiūris į paslaugą.

 

 

Formuojant reklamos tikslus, tiriant vartotojo poreikius, segmentuojant rinkà reikia susieti su vartotojo elgsenos modeliu. Schematiškai vartotojo elgsenai

Šiame modelyje daroma prielaida, kad vartotojai praeina keletą etapų: nuo “informavimo”(kitaip -“suvokimo”) apie poreikio atsiradimą, “žinojimo” apie paslaugą, kuri patenkins poreikį, “simpatijos” ir “palankumo” tam tikroms paslaugoms, prekėms, prekių ženklams iki “įsitikinimo”, kad būtent ta paslauga ar prekė geriausia ir “vartojimo”. To pasekoje, jie jaučia “pasitenkinimą”, kurį reklamuotojas stengiasi “sustiprinti” arba “nepasitenkinimą”, kurį reklamuotojas turi įveikti.

Atliekant tyrimus reikia numatyti kokioje būklėje yra įmonės tiksliniai vartotojai (panaudojant marketingo tyrimus, kurių dalimi yra paslaugos gyvavimo ciklo koncepcija) ir atitinkamai nustatyti reklaminės kampanijos tikslus. Tai yra, esant naujai paslaugai reikia siekti maksimalaus “informavimo” ir “sužinojimo” apie paslaugą, o jai esant brandos stadijoje – būtina stiprinti “palankumą” paslaugai, “priminti” apie ją pastoviems klientams.

Rėmimo komplekso politika – tai visi sprendimai ir veiksmai, kuriais atsižvelgiant į įmonės tikslus, formuojama ir perduodama informacija rinkai ir svarbioms visuomenės grupėms, kad jiems darytų kryptingą poveikį.

Teigiama, kad rėmimo politika – tai visi sprendimai, susiję su įmonės pastangomis efektyviai komunikuoti su pirkėjais. Rėmimo politika yra svarbi ir naujiems, ir egzistuojantiems produktams.

Galima daryti išvadą, kad rėmimo politika – tai visi organizacijos sprendimai ir veiksmai, kuriais siekiama informuoti esamus ir būsimus klientus apie prekę ir skatinti juos pirkti.

Įmonė įgyvendinama rėmimo komplekso politiką naudojasi tokiomis marketingo priemonėmis:

• reklama;
• pardavimo skatinimu;
• asmeniniu pardavimu;
• ryšiais su visuomene.
• SEO paslaugos
• Reklama internete

Rėmimo veiksmų grupės tarpusavyje yra glaudžiai susijusios, todėl jų visuma vadinama rėmimo kompleksu, o kiekviena atskira grupė – to komplekso elementu.

Rėmimo kompleksas (promotion mix) – tai visų priemonių kompleksas, kurį sudaro reklama, asmeninis pardavimas, pardavimų skatinimas ir ryšiai su visuomene.

Rėmimas – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, kuriais numatytos asmenų grupės informuojamos ir skatinamos pirkti.

Rėmimas (promotion) – tai veikla, kurios dėka tam tikri klientai sužino apie produktą ar paslaugą bei jų privalumus ir yra įtikinami tą prekę nusipirkti.

Rėmimas – tai komunikacijų forma, skirta informuoti, įtikinti ar priminti vartotojams apie organizacijos prekes ar paslaugas.

SEO paslaugos – tai internetinių svetainių matomumo paieškos sistemose pagerinimas.

Reklama internete – tai kontekstinė (Adwords, Adclick ir pan.), skydelių ir kitokia reklama tinklapiuose

Iš to kas pasakyta galima daryti išvadą, kad rėmimas – tai veiksmai ir sprendimai, kuriais vartotojai informuojami apie produktą ar paslaugą bei skatinami atlikti pirkimo veiksmą.

Reklama, jos savybės

Paslaugų svarba kiekvieno žmogaus gyvenime neabejojama. Sunku įsivaizduoti savo būtį be buitinių, mokymo, finansinių, poilsio ir dar daugybės kitų paslaugų. Didelį vaidmenį paslaugos atlieka ir organizacijų veikloje. Vis dažniau jos kreipiasi į profesionalius paslaugų teikėjus, kai reikia tirti rinką, parinkti darbuotojus, atstovauti derybose, parengti reklamos kompaniją, valdyti finansinę riziką ir t.t. Stiprėjant ekonomikai paslaugų dalis tiek galutiniame, tiek tarpiniame vartojime sistemingai didėja. Vartojimas skatina paslaugų pasiūlos plėtra.

Vienas iš būdų plėsti rinką, gerinti kokybę ir gauti didesnes pajamas yra produkto reklamavimas, jo pristatymas visuomenei. Reklama turi pateisinti lūkesčius ir daryti tai greitai. Pardavimų skatinimas, veikiantis tiesiogiai, dažnai gali pakeisti reklamą. Klientai be papildomo mokesčio iš agentūrų prašys vis daugiau paslaugų. Stengdamosi patenkinti visus šiuos reikalavimus, agentūros, įmonės bus priverstos mažinti darbuotojų skaičių bei atsisakyti tokių paslaugų, kurios išlaidų požiūriu yra neefektyvios. Taip pat jos turės daryti didžiulį spaudimą masinėms informavimo priemonėms, kad šios sumažintų kainas bei užtikrintų priimtinesnius efektyvumo rodiklius. Atsiradus naujoms technologijoms, masinės informavimo priemonės galės pateikti tikslią informaciją, kokios konkrečios reklamos yra efektyvios; padidina paklausą. Laikui bėgant atsirado planavimo iš vidaus į išorę principas, kurio remdamiesi rinkoje dirbantys žmonės vykdė reklamos ir marketingo planavimą. Ši strategija susitelkė ties rinkos dalyviu – pirkėjas nesąmoningai nori informuoti rinką apie savo poreikius. Strategijos tikslas tuos poreikius išsiaiškinti ir panaudoti efektyvios reklamos kūrimui. Reklamoje stengiamasi pateikti tai, ką rinkai svarbu žinoti apie prekės ženklą, ir visa tai yra pateikiama masinėmis informacijos priemonėmis, kurios yra labiausiai priimtinos rinkos dalyviams. Stengiamasi įgyvendinti planavimą iš vidaus į išorę. Turint bazinius duomenis apie pirkėjus ir žinodami perspektyvas, pakankamai tiksliai gali įsivaizduoti, ką po tam tikro laiko darys pirkėjai, bei įvertinti, kurios priemonės yra veiksmingos, o kurios taip ir lieka nepastebėtos. Taip pat reklamuojant gali nuspėti, kada pirkėjai pakeis savo reakciją. Laikas nuo laiko keičiasi ryšys ir tarp reklamos užsakovų ir agentūrų. Reikia stengtis sukurti klientams tokias unikalias reklamos koncepcijas, kurios taps atraminiu tašku plačiam mūsų turimų marketingo priemonių panaudojimui. Reklama yra neasmeninis informacijos perdavimo būdas. Reklamos išviešinimas yra apmokamas informacijos perdavimo būdas. Yra konkretus reklamos užsakovas, kuris apmoka visas reklamos išlaidas. Ištirta, kad lengviau pakeisti elgseną, nei požiūrį.

Įsimintinumas – blogas reklamos efektyvumo matuoklis. Vienas reklaminis skelbimas gali taip stipriai paveikti, jog paskui labai lengva įsiminti prekės ženklą. Intensyviai reklamuojant galima greičiau pagerinti mažai žinomos prekės vertinimą. Reklamos efektyvumas padidėja per ilgalaikes reklamos kompanijas.

Reklamos savybės

1. Ji nėra tik techninio parametro apie objektą išvardijimas. Siekiant įtikinti būsimą vartotoją įsigyti daiktą (aplankyti parodą, renginį), būtina akcentuoti, kokią naudą žmogus turės, jeigu pasielgs taip, kaip yra kviečiamas. Pavyzdžiui: supaprastės kai kurio buitinio problemų sprendimas, žmogus išmoks naudotis dekoratyvine kosmetika, gydysis vaistažolėmis, galės atsipalaiduoti ir maloniai praleisti laiką ir pan. Taigi, be būtiniausios objekto charakteristikos, reklaminė informacija turi būti aktyvi.

2. Reklama visada turi kažką naujo, dar nežinomo vartotojui. Tas naujumo laipsnis kiekvienu konkrečiu atveju yra skirtingas.

3. Reklama yra kompaktiška, nepilna informacija. Ji charakterizuoja tik teigiamas objekto savybes, ir tai ne visas, o tik tas, kurios konkrečiai auditorijai yra pačios svarbiausios.

4. Reklamos teksto kalba pasižymi ekspresyvumu, vaizdumu, originalumu, išraiškingumu.

5. Taigi reklama – tai trumpa, originali, turinti konkretų adresatą informacija, kurios tikslas – paskatinti žmogų konkrečių materialinių ir dvasinių objektų vartojimui.

 

Apibūdinant reklamą taip pat galima papildyti:

• reklama yra informacinis procesas;
• ji vykdo savo uždavinius skleisdama specialiai paruoštą informaciją;
• naudoja masines informacijos priemones;
• reklama formuoja žmogaus požiūrį, nuostatą į konkrečius daiktus, materialinius procesus.

Teigiamos reklamos savybės:

1. Gebėjimas pritraukti didelę ir geografiškai išsibarsčiusią rinką.
2. Spausdintų informacijos šaltinių tiražas gali būti papildytas, kai leidinį vienas skaitytojas perduoda kitam. Vieno skaitytojo ar žiūrovo išlaidos yra nedidelės.
3. Galimybė panaudoti daug ir įvairių informacijos perdavimo priemonių – nuo nacionalinės televizijos iki vietinių laikraščių. Todėl firmos tikslai ir jos ištekliai gali būti susieti su adekvačiomis reklamos priemonėmis. Reklamos pateikėjas kontroliuoja reklaminio pranešimo turinį, grafinį apiforminimą, laiką, dydį, arba trukmę.

Reklaminius skelbimus dažnai apsupa redakcinė medžiaga. Taip padidina skaitytojų arba žiūrovų skaičius, pagerina firmos arba produkto įvaizdį, sukuria reklamai tinkamą nuotaiką. Būtent todėl įmonė stengiasi panaudoti specializuotas masinės informacijos priemones arba atskiras jų dalis.

Reklamą sudaro sąlygas asmeniniams pardavimams: informuoja auditoriją ir kuria palankų požiūrį apie firmos produkciją. Be to, reklama padeda funkcionuoti mažmeninei prekybai, kurioje išplėsta savitarna, taip pat gali skatinti pardavimus paštu.

Neigiamos reklamos savybės:

1. Reklamos skelbimų griežtas standartizavimas, lankstumo stygius.
2. Tokius skelbimus sunku pritaikyti skirtingoms vartotojų grupėms ir reikmėms.
3. Kai didelė masinės informacijos priemonių auditorija, nuolatos pateikiama didelė reklamos dalis jos davėjui yra nenaudinga. Dėl to, kad reklaminius skelbimus mato, klauso ir skaito daug įvairių žmonių.
4. Kai kurios reklamos veiklos rūšys reikalauja didelių išlaidų, net jeigu sąnaudos vienam žiūrovui ar skaitytojui yra nedidelės. Dėl to mažos firmos savo reklamoje naudoti atskiras informacijos priemones yra gana keblu.
5. Aukšta reklamos kaina veda prie to, kad ji daroma labai trumpa, daugelis skelbimų neturi pakankamos apimties informacijos, reikalingos auditorijai.
6. Kaip minėjau reklama yra neasmeninio pobūdžio, dažniausiai nėra grįžtamojo ryšio, o dažnai tai yra visai neįmanoma.

Visuomenės informacijos priemonės pritraukia daug žiūrovų, kurie nežiūri, neklauso, arba neskaito reklaminių skelbimų, taip pat ignoruoja reklamą paštu. Organizacijos, kurios reklamuojasi per televiziją, labai susirūpinusios, kad žiūrovai dažnai perjungia kitą kanalą, kol rodoma reklama. Todėl svarbu kurti originalius ir įdomius reklaminius klipus, kurie sudomintų žiūrovą.

Kitos reklamai būdingos savybės:

1. Masiškumas. Reklama yra masinė komunikacija, skirta daugeliui žmonių. Ji suvokiama kaip tarpininkas tarp paslaugos ir busimų pirkėjų. Reklama turi padėti surasti bendra kalbą su labais skirtingais pirkėjais.
2. Viešumas. Reklama yra atvira visiems, kurie yra suinteresuoti ir kurie nori ją suvokti. Todėl ji gali paveikti ir viešąją nuomonę.
3. Reklama yra vienos krypties komunikacija, joje nėra tiesioginio grįžtamojo ryšio, reaguojančios į reklaminį kreipinį informacijos ir todėl negalima iš karto nustatyti kreipinio efektyvumo.
4. Informacija perduodama per tarpininkus, todėl svarbu parinkti tinkamus tarpininkus reklamos idėjai perteikti
5. Būna taip jog reklamoje tikslai būna užmaskuoti.
6. Reklama atspindi darbo rezultatus, pasiektą įmonės finansinį lygį.
7. Reklama reikia kurti trumpą, aiškią, konkrečią ir suprantamą visiems gyventojams.

Kiekviena reklama turi neigiamų ir teigiamų savybių. Pažvelgus negalima pasakyti kuri reklama yra gera, o kuri bloga. Įmonė reklamos pagalba stengiasi padidinti savo produkcijos pardavimus, prekės ar įmonės žinomumą, pasiekti kiek galima didesnę tikslinės grupės dalį. Tačiau yra žmonių, kuriems reklama nereikalinga, nepriimtina ar net sukelia neigiamas emocijas.

 

 Reklamos tikslai ir procesas

 

Įmonės tikslai:

1. Padėti subalansuoti prekių pasiūlą ir paklausą.
2. Tobulinti ir skatinti naujus gyventojų poreikius.
3. Padėti visuomenei orientuotis rinkoje.
4. Skatinti gamybos tobulėjimą, gaminių kokybę.
5. Parengti rinką naujoms prekėms.
6. Padėti tirti, reguliuoti ir formuoti rinką.
7. Spartinti prekių judėjimą, mažinti jų atsargas
8. Mažinti sezoniškumo įtaką.
9. Propaguoti pažangius pardavimo metodus
10. Didinti pirkėjų skaičių.

 

Apžvelgus pagrindines reklamos funkcijas matote, kad ji yra naudinga, tiek socialine prasme. Reklama padeda vartotojui susigaudyti begalinėje prekių ir paslaugų įvairovėje, išsirinkti tinkamą produktą, susipažinti su jo savybėmis ir teikiama nauda. Skirtumas tarp firminės ir prekinės reklamos yra tas, kad firminė remia tam tikrą prekę ištisus metus ar dar daugiau, o prekinė – tik prekės paklausos skatinimo periodu. Pirmosios tikslas – didinti bendrąją įmonės produkcijos paklausą, o antrosios – sukurti konkrečios prekės įvaizdį. Prekės reklamoje turi būti akcentuojamas prekės ženklas ir pageidautina, kad tai būtų daroma visos reklaminės kompanijos metu. Ši reklama siekia, kad prekės ženklas įsiskverbtų į vartotojų pasąmonę ir skatintų asociacijas, susijusias su prekės kokybe ar įvaizdžiu, arba tokias kokių siekia marketingo specialistas.

Kiekviena reklama turi sukurti simbolių kompleksą, kurie sudarytų prekės įvaizdį. Reklamos, sukurtos remiantis įvaizdžio koncepcija, pagrindą sudaro informacija ne tiek apie vartotojišką, kie k apie simbolines reklamuojamos prekės savybės.

 

Reklamos tipai	Reklamos tikslai
ĮVAIZDŽIO	Tam tikro įvaizdžio formavimas Poreikio formavimas duotai prekei, paslaugai
STIMULIUOJANTI	Tam tikro lygio žinių apie paslaugą ar prekės formavimas Paskatinti pirkėją norint įsigyti konkrečią prekę, pasinaudoti paslauga kreiptis būtent į jūsų firmą Prekių realizavimo stimuliavimas Produkto apyvartos pagreitinimas Stengimasis klientą padaryti pastoviu duotos prekės ar paslaugos pirkėju jūsų firmoje
PARDAVIMO STABILUMĄ UŽTIKRINANTI	Formavimas pageidautino požiūrio į jūsų firmą Paskatinti klientą kreiptis būtent į jūsų firmą

 

         Įvaizdžio reklama. Kiekvienai įmonei, kuri nori parduoti savo paslaugą, labai svarbu suformuoti teigiamą įvaizdį ar paneigti nepageidautiną informaciją apie jos veiklą. Todėl įvaizdžio reklama-tai reklama, kuri siekia sukurti palankų požiūrį į įmonę ir jos teikiamas paslaugas, gaminamus produktus pirkėjų tarpe. Jos pagrindinis tikslas – supažindinti potencialų klientą su prekėmis ar paslaugomis, prekių paskirtimi, jų charakteristikomis, taip pat su privalumais, kuriuos klientas gauna kreipdamasis į reklamuojamą įmonę. Antrasis įvaizdžio tikslas – sukurti palankų požiūrį į duotą prekę, paslaugą ar įmonę. Patrauklus požiūris daugeliu atveju patraukia klientus lankytis įmonėje, naudotis jos paslaugomis, pirkti įmonės prekes, o ne kitos įmonės analogiškomis paslaugomis ar prekėmis.

Labai svarbu mokėti parinkti vietą aplinką, klimatą, nes netgi ir gamtos išdaigos turi įtakos reklamos sėkmei. Nagrinėjant ir tiriant vartotojus dėmesys kreipiamas į vartotojų geografines, psichologines ir demografines charakteristikas. Atliekant tyrimus reikia numatyti, kokioje situacijoje yra įmonės tiksliniai vartotojai ir atitinkamai nustatyti reklaminės kompanijos tikslus. Kai atsiranda nauja paslauga, reikia siekti maksimalų žinių apie paslaugą, o kai ji yra brandos stadijoje – būtina stiprinti palankumą paslaugai.

Kad lengviau būtų nustatyti tikslus reikia pasirašyti planą:

• Veiksmas.
• Troškimas.
• Įtikinimas.
• Supratimas.
• Informavimas.

Reklamos tikslai:

1. Padėti pagrindą, tam tikrą dalį neinformuotų vartotojų supažindinti su preke arba paslauga.
2. Pateikti pakankamą kiekį informacijos, kad vartotojas ne tik sužinotų apie prekę, paslaugą, bet ir suvoktų, kam ji skirta, o galbūt ir įsidėmėtų keletą jos savybių.

Vienkartinis kontaktas su klientu neturi jokios komercinės vertės. Ruošiantis reklamuoti įmonės prekę reikia atsižvelgti ir į marketingo faktorius. Kai yra nustatyti reklamos tikslai ir pasirinkta reklamos strategija, sudaromas biudžetas t.y. lėšos. Ši įmonė skiria pakankamai lėšų, nes kitu atveju bus sunku planingai vystyti reklaminę veiklą. Lėšas, kurios yra skirtos reklamai reikia panaudoti tinkamai, nes kitu atveju galimi nuostoliai. Turime žinoti; Kokios galimos išlaidos. Kiek kartų bus kartojama reklama. Kokiems realizacijos kanalų dalyviams galima patikėti savo uždavinius. Kadangi mūsų minima įmonė yra Mažeikių mieste. Būtų naudingiau reklamą leisti per vietinę televizija tai yra ROVENTA. Kuri transliuojama ištisą parą. Būtina žinoti reklamos kainą. Reklaminės kampanijos grafikas nustato reklamos pateikimo priemonių laiką, dažnumą, periodiškumą, trukmę, taip pat reklamos priemonių išdėstymą laike, sezoniškumą. Planuojant reklaminę kampanija, svarbu nustatyti laiką, periodą ( mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis), kada bus efektyviausias jos naudojimas. Svarbu nustatyti reklamos priemonių eiliškumą pagal jo svarbą ir prioritetą.

Reklamos planuotojas, sudarydamas reklaminės kampanijos grafiką, turi nuspręsti, koks bus jos cikliškumas. Jis gali pasirinkti pulsuojantį arba tolygų reklamos pateikimo grafiką. Pulsuojantis grafikas – tai netolygus reklamos pateikimas pasirinktu laikotarpiu, tam tikrais intervalais.

Reklaminės kampanijos efektyvumo nustatymas, kaip svarbaus reklaminei veiklą kontroliuojančio elemento, yra aktuali problema, kadangi, tai yra gana sudėtinga. Iki šiol nėra tiksliai nustatoma priklausomybė tarp išleistų pinigų reklaminei kampanijai ir jos rezultato. Pavyzdžiui, sunku nustatyti ribą tarp reklaminio renginio poveikio ir pardavimo rezultato, komercijos agento veiklos, staiga atsiradusio realizacijos sunkumo (sezoniškumo, kainų pasikeitimo) ir pan.

Ir vis dėlto, nepaisant šio sunkumo, reklaminės kampanijos efektyvumą reikia prognozuoti iš anksto, ją planuojant, taip pat tikrinti jos veiksmingumą reklaminės kampanijos metu ir jai pasibaigus.

Efektyvumo tyrimas, platinant reklamos priemones, leidžia patikrinti ankstesnių prognozių teisingumą, o joms nepasiteisinus imtis priemonių pakeisti reklamos strategiją ir taktiką, panaudoti kitas priemones, patobulinti jau naudojamas. Galima išvengti klaidų, racionaliau panaudoti skiriamas lėšas.

Po reklaminės kampanijos tiriamas galutinis reklamos efektyvumas, analizuojami rezultatai, kaupiama ir apdorojama medžiaga sekančiam veiklos laikotarpiui.

Reklaminės kampanijos efektyvumą priimta vertinti trim aspektais: socialiniu, psichologiniu ir ekonominiu.

Socialinis reklaminės kampanijos efektyvumas turi atsakyti į klausimą kaip reklama atlieka savo funkcijas, tenkinant gyventojų poreikius, juos formuojant, plečiant žinias apie prekes, paslaugas. Socialinio efektyvumo nustatymas yra nepalyginamai sunkesnis už psichologinio arba ekonominio efektyvumo nustatymą, nes jis pasireiškia gerokai vėliau, nei taikomos konkrečios reklamos priemonės. Reklaminės kampanijos psichologinio veiksmingumo tyrimas atliekamas įvairiais metodais.

1. Subjektyvaus tikrinimo metodas.
2. Eksperimentavimo metodas.
3. Testavimo metodas.
4. Nuomonių vertinimo metodas.

Vienas labiausiai paplitusių yra subjektyvus tikrinimo metodas. Jo esmę sudaro tai, kad reklamos priemonės psichologinis veiksmingumas tikrinamas pasitelkus tam tikrus asmenis – reklamos specialistus, grupių suinteresuotų konkrečios prekės, paslaugos vartotojų, atsitiktinai parinktus asmenis.

Apie psichologini poveikį galima diskutuoti ir mišrioje grupėje, dalyvaujant reklamos specialistams, suinteresuotiems ir nesuinteresuotiems asmenims. Reklamos priemonė vertinama atitinkama balų sistema.

Reklamines kampanijos kūrimo metu naudojami įvairiausi subjektyvaus vertinimo metodai. Pavyzdžiui, kuriant reklamos tekstą, naudojamas žodinės asociacijos tekstas. Iš reklaminio teksto imami tie žodžiai, kurie, reklamos kūrėjo manymu, apibūdina prekę, paslaugą ir tikrina, kokį vaizdį apie prekę ar paslaugą gali susidaryti klientas. Jeigu, pavyzdžiui, reklaminiame tekste yra 10 tokių žodžių, prie jų pridedama dar 10 kitų žodžių, ir šitaip sudaro tarpusavyje nesusijusių ir jos prasmės nesudarančių žodžių sąrašą. Tada tiriamąją asmenį prašo prie kiekvieno sąraše esančio žodžio prirašyti tokį, koks tik jam ateis į galvą, vos perskaičius sąraše esantį žodį. Šio teksto esmę sudaro tai, jog tam pačiam žodžiui skirtingi žmonės teikia skirtingą reikšmę, kuri priklauso nuo jų vaizduotės. Jeigu didžioji apklausiamųjų dalis neteisingai supranta atitinkamo žodžio reikšmę, jis tuojau pat iš reklaminio teksto išbraukiamas. Šitaip reklamos kūrėjas tikisi, jog tie tekstai turi parodyti, kaip tam tikras reklaminis žodis yra suvokiamas, suprantamas, priimamas.