Elgsenos veiksniai: veikimo principas ir jų pagerinimo rekomendacijos

Eugenijus Mockaitis 2016 spalio 5 0 Komentarai

Elgesio veiksniai (EV) – duomenys apie vartotojų elgseną svetainėje ir SERP, į kuriuos paieškos sistemos atsižvelgia reitinguodamos interneto svetaines. Ši koncepcija yra paprasta: paieškos sistemos, pasak jų atstovų, yra sukurtos vartotojui, todėl jei svetainė patinka lankytojams, tada ją pamėgs ir „Google“.

Tačiau šią nuoseklią logiką griauna keletas aplinkybių. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kiek reikšmingas reitingavimo veiksnys yra vartotojų elgsena, kaip veikia BrowsRank algoritmas, kodėl Jonas Muelleris iš „Google“ sako, kad vartotojų veiksmai neturi įtakos svetainės pozicijoms paieškoje ir ką daryti, kad juos pagerinti.

Elgsenos veiksnių rūšys

Vienintelio ir pilno elgsenos veiksnių sąrašo SEO specialistai neturi. Jei sąlygiškai padalinti į tuos, kurie yra vertinami už tinklapio ribų (išoriniai, paspaudimai, SERM, off-the-page), ir vartotojų elgesį svetainėje (on-the-page).

Prie išorinių veiksnių priskiriami naudotojo veiksmai paieškos puslapyje:

• Svetainės fragmento CTR;
• Paskutinis (arba vienintelis) paspaudimas;
• Sugrįžimas į paieškos rezultatų puslapį.

Vartotojų elgesys svetainėje:

• Lankytojų skaičius;
• Vidutinis peržiūrėtų puslapių skaičius;
• Tuo pačiu metu atidarytų puslapiuose kiekis;
• Srauto santykis, palyginti su tos pačios tematikos svetainėmis;
• Sugrįžimas į svetainę ne iš paieškos (iš žymių, tiesioginis įėjimas);
• Vartotojo veiksmai (paspaudimai, komentarai, formų pildymas);
• Puslapio populiarumas;
• Puslapių užsikrovimo greitis;
• Per laikotarpį sugrįžusių lankytojų skaičius;
• Atmetimo rodiklis;
• Populiarūs išėjimo iš svetainės puslapiai;
• Vidutinis praleistas laikas svetainėje ir atskiruose puslapiuose.

Iš kur „Google“ gauna duomenis apie Jūsų lankytojus?

Su informacija apie vartotojų elgseną paieškos puslapiuose (išoriniai EV) klausimų nekyla, o dėl duomenų rinkimo tiesiai iš interneto svetainės SEO specialistams dažnai kyla abejonių.

Kai kurie žmonės tiki, kad paieškos sistemos vartotojų elgesį analizuoti SERP puslapiuose, todėl duomenų rinkimas iš „Analytics“ nebūtinas. Kiti sako, kad naršyklių plėtiniai, analitikos sistemos, pašto paslaugos ir skaitikliai buvo sukurti ne veltui, ir nepanaudoti iš šių šaltinių gautą informacija būtų tiesiog kvaila.

Kaip veikia BrowseRank algoritmas

Dar 2008 metais „Microsoft“ specialistai kartu su garsių universitetų profesoriais paskelbė tyrimų rezultatus su prielaida, kaip „Google“ apskaičiuoja EV ir kokie duomenys tam tikslui analizuojami.

Jie padarė išvadą, kad „Google“ BrowseRank algoritmas sudaro vartotojo kelio grafiką, atsižvelgiant į URL, apsilankymo trukmę ir spustelėjimo tipą (adreso įrašymas arba perėjimas per nuorodą).

Tuo pačiu naudojamas  Markovo nuolatinio laiko modelis. Grafiko mazgai yra svetainės puslapiai, briaunos – paspaudimai, o viršūnės sujungtos chronologine tvarka.

Tyrimo autoriai nustatė, kad BrowseRank algoritmas yra atsparesnis paieškos šlamštui nei PageRank ar TrustRank. Be to, elgesio veiksniai patikimiau įvertina naudotojų pageidavimus, o įeinančių nuorodų kiekis patikimai neparodo naudingumo vidutiniam lankytojui. Kitaip  tariant, paieškos sistemos reitinguoja svetaines pagal du pagrindinius kriterijus – svarbą ir reikšmę. Tai gali būti atvaizduota formule:

Eksperimentas buvo atliktas panaudojus 8 tūkst. svetainių duomenis pagal pasirinktas užklausas. Trijų vertintojų buvo paprašyta įvertinti puslapio ir užklausos porą pagal dvejetainę skalę, paskiriant vertę „atitinka“ arba „neatitinka“. Atitinkančiomis užklausą buvo laikomos poros, kurie gavo bent du „atitinka“ vertinimus. BrowseRank algoritmo darbo rezultatai parodė, kad jis reitinguoja puslapius kokybiškiau iki pilno atitikimo veiksnių slopinimo.

Antrojo eksperimento metu buvo parodytas kai kurių svetainių reitingavimo skirtumas, naudojant skirtingus algoritmus. Žemiau esančiame paveikslėlyje pateikti trys Top-20 variantai, sudaryti pagal PageRank, TrustRunk ir BrowseRank. Svetainė adobe.com turi didelį PR, bet elgsenos rodikliai šlubuoja, o „MySpace“ gauna „vartotojų simpatijų prizą“, bet jis nėra laikomas autoritetingu šaltiniu.

Nepamirškime, kad tyrimas atliktas 2008 metais, o nuo tada socialinių tinklų populiarumas išaugo keletą kartų, bet tai nereiškia, kad socialiniai tinklai turi paieškos puslapių viršūnėje su visomis užklausomis. Pavyzdžiui, kai vartotojas įveda užklausą „koala tai“, greičiausiai jis nori išvysti „Wikipedia“, o ne „Facebook“ komentarus.

Akivaizdu, kad „atmetimo rodiklio“ arba „vidutinis laiko“ metrikos ne visada atspindi realią naudą vartotojams:

• Jei vartotojas „Adobe“ svetainėje turėjo praleisti 20 minučių tam, kad atsisiųstų programą – šaltinis vargu ar gali būti vadinamas patogiu.
• Internetinis miesto žemėlapis yra geresnis, jei jame galima greičiau rasti reikalingą adresą arba įmonę. Nervinimasis dėl mastelio ir paieškos nėra komplimentas šios rūšies paslaugoms.
• Klausimų ir atsakymų svetainėje yra visai normalu, kai lankytojas gali iš karto gali pamatyti atsakymą ir išeiti.

Tačiau naujienų svetainėje ar interneto dienoraštyje peržiūrų gylis ir vidutinis laikas svetainėje lieka pagrindiniais kokybės rodikliais.

Iš to galima padaryti logišką išvadą: įvairių tipų svetainių yra vertinamos pagal skirtingus kriterijus. Patarimas  klasifikacijai – užklausos tipas, pagal kurį vartotojas atėjo į svetainę. Tos pačios kategorijos užklausos gali atspindėti skirtingus vartotojų poreikius. Pažvelkime į pavyzdį:

• ASUS kompiuterių internetinė parduotuvė;
• Kaip įrašyti BIOS į Asus kompiuterį;
• ASUS G500 atsiliepimai;
• Kompiuteris ASUS 2034 nuotrauka.

Jei svetainė atitinka pirmąją užklausą, vartotojas būtinai peržiūrės daug puslapių, naudosis filtru, o gal netgi pirks. Antruoju atveju lankytojas greitai sužinos atsakymą ir išeis iš svetainės.

Susipažinimas su atsiliepimais numato ilgą svarstymą ir klausimo nagrinėjimą daugeli aspektų, todėl sugrįžimas į paiešką nereiškia žemos kokybės turinio. Jei asmuo ieško nuotraukų, tai mažai tikėtina, kad skirs daug laiko skaityti tekstą, esantį šalia paveikslėlio.

Taigi, už kiekvienos užklausos atveju paieškos sistemų vartotojų elgesio lūkesčiai skiriasi ar bent jau turėtų būti skirtingi.

„Google“ neatsižvelgia į on-the-page faktorius

Eilinio online susitikimo su svetainių savininkais metu „Google“ atstovas Johnas Muelleris pareiškė, kad vartotojų elgsena svetainėje neturi įtakos reitingavimui. Jis tai paaiškino tuo, kad paieškos sistema negali žinoti ką lankytojai veikia svetainėse. Todėl to, ko negali žinoti „Google“ negali naudoti kaip reitingavimo faktoriaus, tačiau teigiami šių veiksnių rodikliai svetainės savininkui gali nemažai pasakyti apie projekto vystymo progresą. Kai kurie SEO ekspertai tiki, kad čia paieškos milžinė naudoja „Google Analytics“ duomenis, tačiau   Johnas Muelleris tai paneigė, sakydamas, kad jų statistikos įrankius naudoja ne visos svetainės, todėl į tai taip pat negalima atsižvelgti vertinant svetainių kokybę.

Kaip pagerinti elgsenos veiksnių rodiklius?

Laikui bėgant svetainių savininkai pradėjo manipuliuoti, bandydami apgauti paieškos sistemų algoritmus, naudodami „pilkus“ ir „juodus“ metodus. Vartotojų aktyvumas imituojamas naudojant botus, emuliatorius arba žmones už atlygį. O paieškos sistemos pradėjo filtruoti apgaules ir taikyti sankcijas manipuliatoriams (nors kartais baudžiami ir nekalti savininkai, tai ypač aktualu „Yandex“). Tačiau nebūtina naudoti rizikingų metodų, nes vartotojų elgsenos galima pagerinti sąžiningais būdais. Pateiksime keletą patarimų, kaip tinklapį padaryti labiau patinkančiu vartotojams:

1. Optimizuojamas puslapis turi atitikti užklausą;
2. Patogus vartotojui;
3. Patrauklus dizainas;
4. Naudingas turinys (tekstas, grafikai, vaizdo įrašai, atsiliepimai ir t.t.);
5. Informatyvi ištrauka paieškoje (meta description ir title);
6. Mažas krovimosi laikas;
7. Patogi navigacija;
8. Nuolatinis turinio papildymas ir atnaujinimas;
9. Puslapis turėtų lankytoją skatinti atlikti tam tikrus veiksmus (peržiūrėti vaizdo įrašą, komentuoti ir pan.)
10. Dirbame su kitais reitingavimo faktoriais, nes kuo aukščiau bus svetainė paieškoje, tuo daugiau gaus paspaudimų.